Dangaus mechanika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Dangaus mechanika''' - [[Astronomija|astronomijos]] šaka, tirianti [[Gravitacija|gravitacijos]] veikiamų kosminių kūnų judėjimą. Nagrinėja dviejų ir daugiau kūnų judėjimo teoriją, skaičiuoja kosminių kūnų [[orbita]]s ir [[efemeridės|efemerides]]. Remiasi gravitacijos dėsniu, [[reliatyvumo teorija]], [[trikdžių teorija]], [[chaoso teorija]], [[astrometrija]].
'''Dangaus mechanika''' - [[Astronomija|astronomijos]] šaka, tirianti [[Gravitacija|gravitacijos]] veikiamų kosminių kūnų judėjimą. Nagrinėja dviejų ir daugiau kūnų judėjimo teoriją, skaičiuoja kosminių kūnų [[orbita]]s ir [[efemeridės|efemerides]]. Remiasi gravitacijos dėsniu, [[reliatyvumo teorija]], [[trikdžių teorija]], [[chaoso teorija]], [[astrometrija]].


==Vieno kūno uždavinys==
== Vieno kūno uždavinys ==
Pats paprasčiausias ir dažniausiai nagrinėjamas atvejis yra du taškiniai (praktikoje - kūnų matmenys daug mažesni už atstumą tarp jų) kūnai, kurių vienas daug masyvesnis už kitą, ir sąveikaujantys gravitacine traukos jėga
Pats paprasčiausias ir dažniausiai nagrinėjamas atvejis yra du taškiniai (praktikoje - kūnų matmenys daug mažesni už atstumą tarp jų) kūnai, kurių vienas daug masyvesnis už kitą, ir sąveikaujantys gravitacine traukos jėga


Eilutė 21: Eilutė 21:




==Dviejų kūnų uždavinys==
== Dviejų kūnų uždavinys ==
Kai sąveikauja du panašios masės taškiniai kūnai <math>m_1</math> ir <math>m_2</math> (pvz., dvinarė žvaigždė), tokį atvejį galima transformuoti į vieno kūno uždavinį. Reikia įsivaizduoti menamą redukuotos masės
Kai sąveikauja du panašios masės taškiniai kūnai <math>m_1</math> ir <math>m_2</math> (pvz., dvinarė žvaigždė), tokį atvejį galima transformuoti į vieno kūno uždavinį. Reikia įsivaizduoti menamą redukuotos masės



18:28, 4 rugpjūčio 2009 versija

Dangaus mechanika - astronomijos šaka, tirianti gravitacijos veikiamų kosminių kūnų judėjimą. Nagrinėja dviejų ir daugiau kūnų judėjimo teoriją, skaičiuoja kosminių kūnų orbitas ir efemerides. Remiasi gravitacijos dėsniu, reliatyvumo teorija, trikdžių teorija, chaoso teorija, astrometrija.

Vieno kūno uždavinys

Pats paprasčiausias ir dažniausiai nagrinėjamas atvejis yra du taškiniai (praktikoje - kūnų matmenys daug mažesni už atstumą tarp jų) kūnai, kurių vienas daug masyvesnis už kitą, ir sąveikaujantys gravitacine traukos jėga

Tai gali būti Žemė, skriejanti aplink Saulę, Mėnulis aplink Žemę, dirbtinis Žemės palydovas ir pan. Tokiu atveju laikoma, kad masyvesnis kūnas nejuda ir yra atskaitos sistemos pradžia. Lengvesnis kūnas skrieja vienoje plokštumoje, o jo orbitą polinėse koordinatėse aprašo lygtis

Čia polinis kampas atitinka trumpiausią atstumą iki traukos centro (perigėjų, perihelį, …). Orbitos parametrai yra didysis pusašis ir ekscentricitetas , kurį galima apskaičiuoti žinant pilną skriejančio kūno energiją (kinetinė plius potencinė) ir kampinį judesio kiekį :

Čia yra gravitacinė konstanta, o - traukos centro (pvz., Saulės) masė. Priklausomai nuo ekscentriciteto reikšmės, orbita gali būti:

  • apskritiminė: ,
  • eliptinė: ,
  • parabolinė: ,
  • hiperbolinė: .


Dviejų kūnų uždavinys

Kai sąveikauja du panašios masės taškiniai kūnai ir (pvz., dvinarė žvaigždė), tokį atvejį galima transformuoti į vieno kūno uždavinį. Reikia įsivaizduoti menamą redukuotos masės

kūną, kuris skrieja aplink bendrą masių centrą . Tada redukuoto kūno orbitai galioja tos pačios formulės, kaip ir vieno kūno atveju. Atstumas atitinka atstumą tarp abiejų sąveikaujančių kūnų, o masės centro padėtį galima rasti iš pusiausvyros lygties

o atstumas tarp kūnų bus

Abu kūnai ir tarp jų esantis masės centras yra vienoje tiesėje, kuri visada guli toje pačioje plokštumoje.