Jeremijo knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Smulkūs taisymai |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Kai kurios pranašystės išreikštos eilėmis, kai kurios [[proza]], kitos [[Alegorija|alegorijomis]] ar simboliniais vaizdais. |
Kai kurios pranašystės išreikštos eilėmis, kai kurios [[proza]], kitos [[Alegorija|alegorijomis]] ar simboliniais vaizdais. |
||
Svarbiausia knygos tema – artėjančio teismo grėsmė. Nusidedant ir garbinant [[Stabas|stabus]] esą nėra prasmės prašyti Dievą vykdyti savo pažadą ginti tautą. Pranašas Jeremijas nuolatos skelbė, jog [[Jeruzalė]] žlugsianti. Visgi pranašystėse yra ir ateities vilčių: sugrįžti iš tremties ir sudaryti naują sandorą, kurią Dievas įrašysiąs tautos širdyse ir protuose. Jeremijas daugiau nei kuris nors kitas pranašas kalba apie savo paties tikėjimą ir atgailą.<ref>Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, |
Svarbiausia knygos tema – artėjančio teismo grėsmė. Nusidedant ir garbinant [[Stabas|stabus]] esą nėra prasmės prašyti Dievą vykdyti savo pažadą ginti tautą. Pranašas Jeremijas nuolatos skelbė, jog [[Jeruzalė]] žlugsianti. Visgi pranašystėse yra ir ateities vilčių: sugrįžti iš tremties ir sudaryti naują sandorą, kurią Dievas įrašysiąs tautos širdyse ir protuose. Jeremijas daugiau nei kuris nors kitas pranašas kalba apie savo paties tikėjimą ir atgailą.<ref>Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 95 psl.</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
16:24, 4 rugpjūčio 2009 versija
Jeremijo knyga – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama pranašų knygų grupei.
Jeremijas pranašavo penkių paskutinių Judėjos karalių valdymo dienomis. Jis tvirtino, kad Dievas teis tautą, todėl žmonės jo nemėgo. Kaip teigiama Jeremijo knygoje, daugelį Jeremijo pranašysčių užrašė raštininkas Baruchas.
Kai kurios pranašystės išreikštos eilėmis, kai kurios proza, kitos alegorijomis ar simboliniais vaizdais.
Svarbiausia knygos tema – artėjančio teismo grėsmė. Nusidedant ir garbinant stabus esą nėra prasmės prašyti Dievą vykdyti savo pažadą ginti tautą. Pranašas Jeremijas nuolatos skelbė, jog Jeruzalė žlugsianti. Visgi pranašystėse yra ir ateities vilčių: sugrįžti iš tremties ir sudaryti naują sandorą, kurią Dievas įrašysiąs tautos širdyse ir protuose. Jeremijas daugiau nei kuris nors kitas pranašas kalba apie savo paties tikėjimą ir atgailą.[1]
Šaltiniai
- ↑ Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 95 psl.