Mikalojus IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
 
D'ohBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: af, bg, ca, de, el, en, es, fa, fi, fr, gl, hr, hu, id, ja, jv, ko, la, mk, mr, nl, pl, pt, ro, ru, sv, sw, th, tl, uk, zh
Eilutė 29: Eilutė 29:
{{DEFAULTSORT:Mikalojus IV}}
{{DEFAULTSORT:Mikalojus IV}}
[[Kategorija:Popiežiai]]
[[Kategorija:Popiežiai]]

[[af:Pous Nicolaas IV]]
[[bg:Николай IV]]
[[ca:Nicolau IV]]
[[de:Nikolaus IV. (Papst)]]
[[el:Πάπας Νικόλαος Δ΄]]
[[en:Pope Nicholas IV]]
[[es:Nicolás IV]]
[[fa:نیکلاس چهارم]]
[[fi:Nikolaus IV]]
[[fr:Nicolas IV]]
[[gl:Nicolao IV, papa]]
[[hr:Nikola IV.]]
[[hu:IV. Miklós pápa]]
[[id:Paus Nikolas IV]]
[[it:Papa Niccolò IV]]
[[it:Papa Niccolò IV]]
[[ja:ニコラウス4世 (ローマ教皇)]]
[[jv:Paus Nikolas IV]]
[[ko:교황 니콜라오 4세]]
[[la:Nicolaus IV]]
[[mk:Папа Никола IV]]
[[mr:पोप निकोलस चौथा]]
[[nl:Paus Nicolaas IV]]
[[pl:Mikołaj IV (papież)]]
[[pt:Papa Nicolau IV]]
[[ro:Papa Nicolae al IV-lea]]
[[ru:Николай IV (папа римский)]]
[[sv:Nicolaus IV]]
[[sw:Papa Nikolasi IV]]
[[th:สมเด็จพระสันตะปาปานิโคลัสที่ 4]]
[[tl:Nicolás IV]]
[[uk:Миколай IV]]
[[zh:尼各老四世]]

01:53, 4 rugpjūčio 2009 versija

Mikalojus IV
lot. Nicolaus IV, it. Niccolò IV
191-asis Popiežius
Gimimo vardas Girolamo Masci
Gimė 1227 m. rugsėjo 30 d.
Liscianas
Mirė 1292 m. balandžio 4 d. (4 metai)
Roma
Tautybė italas
Popiežių herbas
Popiežių herbas
191-asis Popiežius
Išrinktas 1288 m. vasario 15 d.
Baigė 1292 m. balandžio 4 d.
Pirmtakas Honorijus IV
Įpėdinis Celestinas V

Mikalojus III (lot. Nicolaus III, tikroji pavardė Girolamo Masci, 1227 m. rugsėjo 30 d. Liscianas prie Ascoli Piceno1292 m. balandžio 4 d. Roma) – 191-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1288 m.).

Biografija

Pranciškonas, 12741279 m. ordino generolas, Šv. Bonaventūro įpėdinis. 1278 m. kardinolas, 1281 m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas 1272 m. Bizantijoje ir 1278 m. Prancūzijoje. Išrinktas popiežiumi siekė Anžu dinastijos valdovams grąžinti Siciliją. 1289 m. Karolį II Anžu vainikavo Neapolio ir Sicilijos karaliumi. 1291 m. saracėnams užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą Palestinoje, nesėkmingai bandė suvienyti Tamplierių ir Joanitų ordinus, surengti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas Kinijoje, rėmė misijas Balkanuose (Albanija, Serbija, Bosnija) ir artilerijos Rytuose. Bule „Coelestis altitudo“ 1289 m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti kardinolų kolegijai. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti Laterano Šv. Jono ir Švč. Mergelės Marijos Didžiąją (Santa Maria Maggiore) bazilikas Romoje. [1]

Šaltiniai

  1. Mikalojus IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, 79 psl.