Žvaigždėlapis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Taisymai
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Su Song Star Map 2.JPG|thumb|right|250px|Kinų žvaigždėlapis (1020–1101)m.]]
[[Vaizdas:Su Song Star Map 2.JPG|thumb|right|250px|Kinų žvaigždėlapis (1020–1101)m.]]


'''Žvaigždėlapis''' – dangaus srities ar visos dangaus hemisferos planas su dangaus pusiaujinėmis koordinatėmis. Jame pavaizduotos ten esančios [[žvaigždė]]s, jų [[Žvaigždžių spiečius|spiečiai]], [[Ūkas|ūkai]], [[Galaktika|galaktikos]] bei kiti dangaus objektai. Žvaigždėlapiuose žvaigždės gali būti pa­vaizduotos iki skirtingo ribinio ryškio.<ref>http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/%C5%BDvaig%C5%BEd%C4%97lapis</ref>
'''Žvaigždėlapis''' yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio [[Žemė]]s pusrutulių [[Žvaigždė|žvaigždžių]] stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrėdami tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku.


Žvaigždėlapis yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio [[Žemė]]s pusrutulių [[Žvaigždė|žvaigždžių]] stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrint tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku. Žvaigždėlapyje paprastai būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai [[laikrodis]] atsukamas viena valanda atgal.
Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurie kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus.

Kiekvieną mėnesį danguje pasirodo nauji [[Žvaigždynas|žvaigždynai]], o senieji išnyksta. Žvaigždėlapiai padeda susipažinti bei suvokti kintantį dangų.
Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurių kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus.


Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose iki šiol vartojami graikų ir arabų astronomų pasiūlyti žvaigždynų pavadinimai. Prieš keletą amžių žvaigždėlapiuose aplink tam tikro žvaigždyno žvaigždes būdavo piešiamos sudėtingos figūros.
Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose iki šiol vartojami graikų ir arabų astronomų pasiūlyti žvaigždynų pavadinimai. Prieš keletą amžių žvaigždėlapiuose aplink tam tikro žvaigždyno žvaigždes būdavo piešiamos sudėtingos figūros.
Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose vieno žvaigždyno žvaigždės jungiamos paprastomis linijomis.


Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose vieno žvaigždyno žvaigždės jungiamos paprastomis linijomis.
==Kaip naudotis žvaigždėlapiu==
Dangaus skliauto vaizdas priklauso nuo metų ir [[Para|paros]] laiko bei nuo platumos, kurioje gyvenama. [[Lietuva|Lietuvos]] platuma yra tarp 40 - 60° [[Šiaurė|šiaurės]] [[Platuma|platumoje]], todel norint stebėti žvaigždes, yra atsižvelgiama į geografinę platumą ir į metų laiką.


== Šaltiniai ==
Viršutinėje žvaigždėlapio dalyje yra šiaurės pusrutulis, apatiniam - pietų pusrutulis. Žvaigždėlapyje būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Tai atitinka žvaigždžių išdėstymą. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai [[laikrodis]] atsukamas viena valanda atgal.
{{ref}}


{{astro-stub}}
{{astro-stub}}

22:21, 30 liepos 2009 versija

Kinų žvaigždėlapis (1020–1101)m.

Žvaigždėlapis – dangaus srities ar visos dangaus hemisferos planas su dangaus pusiaujinėmis koordinatėmis. Jame pavaizduotos ten esančios žvaigždės, jų spiečiai, ūkai, galaktikos bei kiti dangaus objektai. Žvaigždėlapiuose žvaigždės gali būti pa­vaizduotos iki skirtingo ribinio ryškio.[1]

Žvaigždėlapis yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio Žemės pusrutulių žvaigždžių stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrint tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku. Žvaigždėlapyje paprastai būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai laikrodis atsukamas viena valanda atgal.

Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurių kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus.

Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose iki šiol vartojami graikų ir arabų astronomų pasiūlyti žvaigždynų pavadinimai. Prieš keletą amžių žvaigždėlapiuose aplink tam tikro žvaigždyno žvaigždes būdavo piešiamos sudėtingos figūros.

Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose vieno žvaigždyno žvaigždės jungiamos paprastomis linijomis.

Šaltiniai