Evangelikai reformatai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 25: Eilutė 25:


== Valdymo forma ==
== Valdymo forma ==
Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja konsistorijos, sudarytos iš presbiterių, kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais). <ref>{{LTE|III}}</ref>
Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja [[konsistorija|konsistorijos]], sudarytos iš [[prestbiteris|presbiterių]], kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais). <ref>{{LTE|III}}</ref>

Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausioji bažnytinės savivaldos institucija yra [[Sinodas]].
Sinodo nariai arba sinodalai yra visi ordinuoti dvasininkai (kunigai, diakonai), Sinodo išrinkti pasaulietiniai vyresnieji-[[sinodo kuratorius|kuratoriai]] ir parapijose išrinkti delegatai (1 metų kadencijai).

Sinodų suvažiavimai yra eiliniai ir neeiliniai. Neeiliniai Sinodo suvažiavimai yra paskiriami Sinodo arba kviečiami Konsistorijos sprendimu nurodytu laiku ir vietoje, iškilus būtinybei.

Sinodo vadovas - Sinodo direktorius, visuomet renkamas iš kuratorių. Jis pirmininkauja sesijų posėdžiams ir atsako už tvarką Sinodo metu.

Direktoriaus pavaduotojas renkamas iš dvasininkų.

Taip pat renkami Sinodo cenzorius (dvasininkas, atsakingas už procedūrų ir bažnytinės teisės priežiūrą) ir sekretorius (dvasininkas, atsakingas už Sinodo aktų surašymą).

Sinodo posėdžiai (sesijos) yra atviri ir uždari. Atviruose gali dalyvauti visi evangelikai reformatai su patariamojo balso teise ir svečiai. Uždaruose - tik turintys sprendžiamąjį balsą dvasininkai, kuratoriai ir delegatai.

Prieš eilinius Sinodo suvažiavimus vyksta priešsinodinė sesija (atviras Konsistorijos posėdis, jame dalyvauja visi dvasininkai, kuratoriai ir išrinkti parapijų delegatai). Priešsinodinė sesija paruošia ir patvirtina Sinodo darbotvarkę ir svarstomus klausimus.

Patvirtintos Sinodo nutarimų kopijos yra išdalinamos visiems sinodalams. Kanonai skelbiami viešai per sinodines pamaldas ir bažnytinėje žiniasklaidoje.
Sinodo suvažiavimas renka 3 metų kadencijai [[konsistorija|Konsistoriją]] ir [[generalinis superintendentas|generalinį superintendentą]].


==[[Lietuva]]==
==[[Lietuva]]==

20:56, 28 liepos 2009 versija

Jonas Kalvinas (Kalvino portalas (ang.))

Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir Kalvinizmo doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties formos: reformatai, presbiterionai, kongregacionistai.

Istorija

Pirmos Reformatų bažnyčios atsirado Europoje 1500-aisiais, paskui vystėsi kartu su protestantizmu. Vėliau paplito Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, JAV. 1875 m. įkurta Pasaulinė reformatų bažnyčių sąjunga, kuri 1970 m. vienijo 70 šalių, 112 reformatų ir presbiterionų bažnyčių. Būstinė Ženevoje. Lietuvoje atsirado XVI a. (vadinti reformatais). Žymūs veikėjai buvo M. Radvila Juodasis, M. Radvila Rudasis, S. Budnas, M. Čechovicas, J. Licinijus, S. Minvydas, J. Morkūnas, M. Petkevičius, S. Sudrovskis, M. Vendrigovskis, S. Zacijus. Daug metų vyko evangelikų reformatų ir katalikų kova, kuri baigėsi katalikų pergale.

Doktrinos

Evangelikų reformatų tikėjimo pagrindai išdėstyti Kalvino knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (1536 m.). Heidelbergo katekizmas (1563 m.) laikomas svarbiausiu.

Valdymo forma

Evangelikų reformatų bendruomenėms vadovauja konsistorijos, sudarytos iš presbiterių, kurie renkami iš pasauliečių, ir pamokslininkų (vadinamų ministrais). [1]

Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausioji bažnytinės savivaldos institucija yra Sinodas. Sinodo nariai arba sinodalai yra visi ordinuoti dvasininkai (kunigai, diakonai), Sinodo išrinkti pasaulietiniai vyresnieji-kuratoriai ir parapijose išrinkti delegatai (1 metų kadencijai).

Sinodų suvažiavimai yra eiliniai ir neeiliniai. Neeiliniai Sinodo suvažiavimai yra paskiriami Sinodo arba kviečiami Konsistorijos sprendimu nurodytu laiku ir vietoje, iškilus būtinybei.

Sinodo vadovas - Sinodo direktorius, visuomet renkamas iš kuratorių. Jis pirmininkauja sesijų posėdžiams ir atsako už tvarką Sinodo metu.

Direktoriaus pavaduotojas renkamas iš dvasininkų.

Taip pat renkami Sinodo cenzorius (dvasininkas, atsakingas už procedūrų ir bažnytinės teisės priežiūrą) ir sekretorius (dvasininkas, atsakingas už Sinodo aktų surašymą).

Sinodo posėdžiai (sesijos) yra atviri ir uždari. Atviruose gali dalyvauti visi evangelikai reformatai su patariamojo balso teise ir svečiai. Uždaruose - tik turintys sprendžiamąjį balsą dvasininkai, kuratoriai ir delegatai.

Prieš eilinius Sinodo suvažiavimus vyksta priešsinodinė sesija (atviras Konsistorijos posėdis, jame dalyvauja visi dvasininkai, kuratoriai ir išrinkti parapijų delegatai). Priešsinodinė sesija paruošia ir patvirtina Sinodo darbotvarkę ir svarstomus klausimus.

Patvirtintos Sinodo nutarimų kopijos yra išdalinamos visiems sinodalams. Kanonai skelbiami viešai per sinodines pamaldas ir bažnytinėje žiniasklaidoje. Sinodo suvažiavimas renka 3 metų kadencijai Konsistoriją ir generalinį superintendentą.

Lietuva

Lietuvoje reformatų parapijos yra šiose vietose:

Šaltiniai

  1. Evangelikai reformataiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio

Nuorodos