Sąlygotoji kilmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
37 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
robotas Pridedama: id:Paticca Samuppada; smulkūs taisymai
S (wiki sintakse 3)
S (robotas Pridedama: id:Paticca Samuppada; smulkūs taisymai)
'''Sąlygotąja kilme''' vadinama budistinė tiesa, teigianti, kad viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito. Sakykime žmogaus būtį kiekvieną mirksnį sąlygoja visa, kas tą mirksnį yra visatoje, kaip ir visa, kas šį mirksnį egzistuoja visatoje, yra sąlygota to žmogaus savybių ir būties. Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priežasčių ir pasekmių tinklu taip, kad visuma ir jos dalelės yra abipusiai susijusios. Bet kurio vientiso vieneto savybės ir pobūdis kiekvienu duotu momentu yra glaudžiai susiję neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybėmis ir pobūdžiu visoje visatoje, nors išoriškai jokių saitų ar ryšių nematyti.
 
== Sąlygotoji kilmė ==
 
[[Buda|Budos Šakjamunio]] [[atbudimas (budizmas)|atbudimas]], arba nušvitimas, tuo pačiu metu buvo jo išsilaisvinimas iš [[kančia budizme|kančios]] ir jo įžvalga į visatos prigimtį, o atskirai, į „jutiminių būtybių“ prigimtį (jutiminėmis, arba gyvosiomis, būtybėmis paprastai laikomi žmonės ir gyvūnai, nors vėlesniuose budizmo svarstymuose ši sąvoka apima kone visą gyvybę ir dar plačiau). Tai, ką Buda įžvelgė atbusdamas, ką jis suprato, buvo kaip tik sąlygotoji kilmė.
Išmintingieji, matantys „viską kaip yra“, atsižada [[upadana|prisirišimų ir susisaistymų]], perkeičia savo [[trišna|troškimų]] galią į sąmoningumą ir supratimą ir po atkaklių pratybų išsilaisvina iš sąlygotojo pavidalų pasaulio saitų, tapdami [[buda|budomis]] ir [[archatas|archatais]]. Dzene yra sakoma, jog jie peržengia „šio“ pasaulio ribas, tačiau lieka aktyvūs jo veikėjai.
 
== Bendroji formuluotė ==
 
Sąlygotoji kilmė bendrai yra nusakoma taip:
Suvokus sąlygotąją kilmę pradedama skirti pakankamai dėmesio nuolatinei kaitai (''fluxus'') tarp „atsiradimo (į būtį) ir išnykimo (į nebūtį)“, nepaliaujamai vykstančiai visur ir visada. Kiekvienas reiškinys yra nesibaigiančioje sąveikoje su kitais reiškiniais. O kadangi visi reiškiniai yra priklausomi nuo kitų reiškinių, vadinasi jie visi yra laikini ir visiškai nepastovūs.
 
== Taikymas ==
 
Bendroji sąlygotosios kilmės formuluotė turi du gerai žinomus pritaikymus.
[[Nirvana (religija)|Nirvana]] (sanskr. Nirvana) dažnai suprantama kaip šio rato sustabdymas. Kai pašalinami troškimai, mes nebetrokštame atgimti. Tad išnykus gimimui, išnyksta mirtis. Išnykus tapimui, išnyksta gimimas ir taip toliau, kol pasiekiame išvadą, kad išnykus neišmanymui nebekuriama karma ir išnyksta visa mirties ir atgimimo grandinė. Iš tikrųjų gi kaitos galimybė slypi tarp jutimų ir troškimų pakopų, nes kaip jau matėme, troškimai yra viso šio proceso varomoji jėga. Jeigu žmogus gali tiesiog patirti (išgyventi) jutimus, nieko netrokšdamas, tada troškimai nekils ir žmogus bus laisvas nuo gimimo ir mirties.
 
== Sąlygotoji kilmė „Širdies sūtroje“ ==
[[Širdies sūtra]] (Prajñāpāramitā Hridaya Sūtra) tvirtina, kad nėra jokios [[karma|karmos]] ir jokio priežastingumo dėsnio, arba priežasties ir pasekmės dėsnio. Tai tvirtina bodhisatva Avalokitešvara, kuris Budos paprašytas daugelio mokinių akivaizdoje moko didį arhatą Šariputrą.
 
Avalokitešvaros tvirtinimą galima suprasti paraidžiui (kaip tai daroma [[dzogčenas|dzogčene]] ir iš dalies [[dzenas|dzene]]) arba aiškinantis [[šūnijata|šūnijatos]] teorijos požiūriu. Juk vėlesni mokytojai (pvz., [[Nagardžuna]], [[Tsongkapa]]) dažnai aiškino, kad šūnijata ir sąlygotoji kilmė yra tarsi dvi vienos monetos pusės. Aiškinimo esmė ta, kad visų reiškinių kilmė yra sąlygota, o tai reiškia, kad nei vien savyje, nei tarp kitų reiškinių jie negali egzistuoti nepriklausomai, taigi nė vienas reiškinys ar daiktas nėra savyje pakankamas, o tai reiškia, kad jis yra tuščias, kitaip tariant jame nėra jokio savęs, jokios savasties.
 
== Madhjamaka ir sąlygotoji kilmė ==
Nors anksčiau pateikta formulė leidžia manyti, kad sąlygotoji kilmė nusako griežtą priežastingumą, [[madhyamaka|madhjamakos]] mokykloje remiantis sąlygotosios kilmės tiesa parodoma, kad tarsi nėra jokio būdingojo (prigimtinio) priežastingumo, kas gerokai primena [[David Hume|Hjūmo]] filosofijos idėjas.
 
Jei norite iš tiesų išvengti kančios, privalote nebekuri laiko ir erdvės. Nekurkite priežasties ir pasekmės ir neįsikibkite į jas. Meskite šalin savo nuomones, savo sąlygas ir savo aplinkybes, o tada, bėgant laikui, pirminė priežastis pamažu išblės pati. Jūs kuriate savo pasaulį. Tačiau kas bus, jei jo nekursite? Kas bus jei protas bus tuščias ir niekuo nesusaistytas? Tada viskas atsidurtų anapus laiko ir erdvės. Tą akimirką laikas ir erdvė nebegalėtų jūsų valdyti. Pirminė priežastis pasitrauks ir nebedarys jums įtakos. Tada galėsite būti bet kokiose sąlygose ir naudotis jomis tik tam, kad padėtumėte kitoms būtybėms. Tai vadinama laisve.
 
== Sąlygotoji kilmė dzogčene ==
Dzogčeno tradicijoje sąlygotoji kilmė laikoma iliuzija (saviapgaule): visos įvykių, nutikimų, dalykų ir prasmių struktūros atsiranda ir pranyksta pagal sąlygotosios kilmės dėsnį. Bet kadangi nesantis (pasekmė) niekaip negali atsirasti iš nesančio (priežasties), tai iš tiesų nėra jokios priežasties ir pasekmės.
 
[[fr:Coproduction conditionnée]]
[[he:פראטיטיה-סמוטפאדה]]
[[id:Paticca Samuppada]]
[[it:Coproduzione condizionata (buddhismo)]]
[[ja:縁起]]
114 098

pakeitimai

Naršymo meniu