Vesta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: zh:維斯塔
D'ohBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: et:Vesta
Eilutė 28: Eilutė 28:
[[eo:Vesta]]
[[eo:Vesta]]
[[es:Vesta (mitología)]]
[[es:Vesta (mitología)]]
[[et:Vesta]]
[[eu:Vesta]]
[[eu:Vesta]]
[[fi:Vesta]]
[[fi:Vesta]]

23:59, 23 liepos 2009 versija

Romėnų mitologijoje Vesta (lot. Vesta) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos dievė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.

Vestos šventyklos griuvėsiai Romoje

Vestą išpopuliarino Romos karalius Numa Pompilijus. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. Apolonas ir Neptūnas jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.

Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės. Vestos šventykloje kurenama ugnis niekada neužgesdavo. Deganti ugnis Vestos šventykloje simbolizuoja valstybės saugumą ir stabilumą. Kiekvienų metų kovo 1 d. ugnis būdavo uždegama išnaujo. Ugnis degė iki 391 m. e., kai imperatorius Teodosijus I uždraudė viešą pagoniškų dievų garbinimą. Viena iš vestalių buvo Rėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo.

Kitos reikšmės

Saulės sistemos asteroidas Vesta.