Jean Dausset: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 3 |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Baigė matematiką [[Vanvesas|Vanveso]] ([[Aukštutinė Sena]]) Mišlė licėjuje ir tęsė medicinos studijas. Internatūrą [[1940]] m. atliko [[Paryžius|Paryžiuje]] ir įstojo į savanoriškąsias pajėgas Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]]. Dirbdamas kartu su garsiu gydytoju Merseliu Besi ([[Marcel Bessis]]) atliko pirmuosius[[kraujas|kraujo]] perpylimo tyrimus. Po [[ |
Baigė matematiką [[Vanvesas|Vanveso]] ([[Aukštutinė Sena]]) Mišlė licėjuje ir tęsė medicinos studijas. Internatūrą [[1940]] m. atliko [[Paryžius|Paryžiuje]] ir įstojo į savanoriškąsias pajėgas Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]]. Dirbdamas kartu su garsiu gydytoju Merseliu Besi ([[Marcel Bessis]]) atliko pirmuosius[[kraujas|kraujo]] perpylimo tyrimus. Po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] tobulinosi [[Bostonas|Bostone]] ir Regioniniame kraujo perpylimo centre. |
||
[[1963]]–[[1984]] m. [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universiteto]] asistentas, nuo [[1968]] m. profesorius. Nuo [[1977]] m. dar ir [[College de France]] profesorius. |
[[1963]]–[[1984]] m. [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universiteto]] asistentas, nuo [[1968]] m. profesorius. Nuo [[1977]] m. dar ir [[College de France]] profesorius. |
||
19:27, 21 liepos 2009 versija
Žanas Batistas Gabrielis Dosė (pranc. Jean Dausset, 1916 m. spalio 19 d. Tulūza) – prancūzų imunologas ir hematologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
Biografija
Baigė matematiką Vanveso (Aukštutinė Sena) Mišlė licėjuje ir tęsė medicinos studijas. Internatūrą 1940 m. atliko Paryžiuje ir įstojo į savanoriškąsias pajėgas Šiaurės Afrikoje. Dirbdamas kartu su garsiu gydytoju Merseliu Besi (Marcel Bessis) atliko pirmuosiuskraujo perpylimo tyrimus. Po karo tobulinosi Bostone ir Regioniniame kraujo perpylimo centre.
1963–1984 m. Paryžiaus universiteto asistentas, nuo 1968 m. profesorius. Nuo 1977 m. dar ir College de France profesorius.
Nuo 1977 m. Prancūzijos instituto mokslų akademijos narys.
Veikla
1958 m. pirmasis aprašė leukocitų antigeną, jo imunines ir genetines savybes. 1965 m. atrado naują antigenų, susijusių su leukocitais, sistemą (HLA). 1974 m. nustatė, kad tos sistemos genai transplantacijos atveju lemia audinių nesuderinamumą.
Įvertinimas
1977 m. mokslinės Gairdnerio premijos (Prix Gairdner) laureatas, 1980 m. jo veikla kartu su Baruchu Benacerafu ir Džordžu D. Snelliu įvertinta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.