Getingenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
Gyvenvietė minima [[953]] m. kaip ''Gutingi'', [[1211]] m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus [[Hanza|Hanzos lygos]] miestas. [[1531]] m. priėmė [[reformacija|reformaciją]], XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai [[1737]] m. [[Jurgis II]] čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių [[Europa|Europoje]]. [[1837]] m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą. |
Gyvenvietė minima [[953]] m. kaip ''Gutingi'', [[1211]] m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus [[Hanza|Hanzos lygos]] miestas. [[1531]] m. priėmė [[reformacija|reformaciją]], XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai [[1737]] m. [[Jurgis II]] čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių [[Europa|Europoje]]. [[1837]] m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą. |
||
[[ |
[[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu miestas beveik nenukentėjo. |
||
{{commonscat|Göttingen}} |
{{commonscat|Göttingen}} |
||
19:23, 21 liepos 2009 versija
51°32′ š. pl. 9°56′ r. ilg. / 51.533°š. pl. 9.933°r. ilg.
Gėtingenas (vok. Göttingen) – universitetinis miestas Žemutinėje Saksonijoje (vidurio Vokietija), prie Leinės upės, apie 100 km į pietus nuo Hanoverio. 122,1 tūkst. gyventojų (2007). Yra Gėtingeno universitetas (įk. 1737 m.) su viena didžiausių bibliotekų šalyje).
Gėtingene išvystyta aukštųjų technologijų (optikos, tiksliųjų instrumentų, mikroelektronikos) pramonė, taip pat ir chemijos, leidybos pramonė. Išlikę nemažai nuo viduramžių išlikusių namų, XIV a. rotušė, 7 gotikinės bažnyčios, yra keli muziejai, teatrai, botanikos sodas.
Istorija
Gyvenvietė minima 953 m. kaip Gutingi, 1211 m. gavo miesto teises, XIV a. buvo svarbus Hanzos lygos miestas. 1531 m. priėmė reformaciją, XVI–XVII a. kentėjo nuo religinių karų. Miesto klestėjimas sugrįžo po to, kai 1737 m. Jurgis II čia įkūrė universitetą, kuris tapo vienu žymiausių Europoje. 1837 m. jo prestižui pakenkė 7 profesorių pašalinimas iš universiteto. XIX a. pabaigoje matematikos ir fizikos fakultetai vėl ėmė sugrąžinti stiprios aukštosios mokyklos prestižą.
II pasaulinio karo metu miestas beveik nenukentėjo.
