Šovinys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Rifle cartridge comparison.jpg|thumb|right|Šoviniai]] |
[[Vaizdas:Rifle cartridge comparison.jpg|thumb|right|Šoviniai]] |
||
'''Šovinys''' - [[Šaulių ginklai|šaulių ginklų]] ir mažo kalibro [[patranka|patrankų]] šaudmuo, sudarytas iš [[tūta|tūtos]] (tūtelės), kurioje subertas [[parakas|parako]] užtaisas, kurios dugne įtaisyta [[kapsulė]], o kaklelyje - [[kulka]] ar [[sviedinys]]. |
'''Šovinys''' - [[Šaulių ginklai|šaulių ginklų]] ir mažo kalibro [[patranka|patrankų]] šaudmuo, sudarytas iš [[tūta|tūtos]] (tūtelės), kurioje subertas [[parakas|parako]] užtaisas, kurios dugne įtaisyta [[kapsulė]], o kaklelyje - [[kulka]] ar [[sviedinys]]. |
||
== Šovinių klasifikacija == |
== Šovinių klasifikacija == |
||
Pagal paskirtį: |
Pagal paskirtį: |
||
* koviniai - skirti kariams kauti, karo technikai naikinti ir kitokioms kovinėms užduotims atlikti |
* koviniai - skirti kariams kauti, karo technikai naikinti ir kitokioms kovinėms užduotims atlikti |
||
* pagalbiniai: |
* pagalbiniai: |
||
** mokomieji |
** mokomieji |
||
** tuštieji |
** tuštieji |
||
** praktiniai |
** praktiniai |
||
** bandomieji) |
** bandomieji) |
||
* medžiokliniai - skirti medžiojamiems gyvūnams ar naikinamiems kenkėjams kauti. |
* medžiokliniai - skirti medžiojamiems gyvūnams ar naikinamiems kenkėjams kauti. |
||
* sportiniai |
* sportiniai |
||
* trauminiai - neletalieji šoviniai, skirti riaušėms malšinti ir pan. veiklai. |
* trauminiai - neletalieji šoviniai, skirti riaušėms malšinti ir pan. veiklai. |
||
* darbiniai - naudojami šaunamųjų ginklų tipo įrankiuose, pvz., statybiniuose pistoletuose, kuriais įšaunamos vinys. |
* darbiniai - naudojami šaunamųjų ginklų tipo įrankiuose, pvz., statybiniuose pistoletuose, kuriais įšaunamos vinys. |
||
Pagal tūtos buvimą: |
Pagal tūtos buvimą: |
||
* tūtiniai - įprastiniai, turintys tūtą ar tūtelę. |
* tūtiniai - įprastiniai, turintys tūtą ar tūtelę. |
||
* betūčiai - neturintys tūtelės, jos vieta užima presuotas specialios parako tipo medžiagos blokelis. tai kol kas eksperimentiniai šaulių ginklų šoviniai. |
* betūčiai - neturintys tūtelės, jos vieta užima presuotas specialios parako tipo medžiagos blokelis. tai kol kas eksperimentiniai šaulių ginklų šoviniai. |
||
=== Pagal ginklo tipą === |
=== Pagal ginklo tipą === |
||
==== Šautuvų šoviniai ==== |
==== Šautuvų šoviniai ==== |
||
Tai graižtvinių šautuvų šoviniai, pradedant ''5,45×39R'' ir baigiant ''12,7×108''. Pastaruosius šovinius dažniausiai naudoja [[kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]], bet naudoja ir galingi snaiperiniai šautuvai. Snaiperiniams šautuvams skirti šoviniai paprastai gaminami itin tiksliai, kad padidinti taiklumą. Šautuvų šoviniai paprasti pasižymi dideliu galingumu ir jais gali būti šaudoma dideliais nuotoliais - iki kilometro ir toliau. |
Tai graižtvinių šautuvų šoviniai, pradedant ''5,45×39R'' ir baigiant ''12,7×108''. Pastaruosius šovinius dažniausiai naudoja [[kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]], bet naudoja ir galingi snaiperiniai šautuvai. Snaiperiniams šautuvams skirti šoviniai paprastai gaminami itin tiksliai, kad padidinti taiklumą. Šautuvų šoviniai paprasti pasižymi dideliu galingumu ir jais gali būti šaudoma dideliais nuotoliais - iki kilometro ir toliau. |
||
<gallery> |
<gallery> |
||
Eilutė 31: | Eilutė 32: | ||
</gallery> |
</gallery> |
||
Dalis šiuolaikinių šautuvų naudoja pamažinto galingumo šovinius. Tai vadinamieji ''tarpiniai šoviniai''. Tarpinių šovinių naudojimas skiria šturmo šautuvus (angl. ''assault rifles'') ir paprastus didesnio kalibro šautuvus. Pagal tarybinę/rusišką klasifikaciją automatiniai ginklai, naudojantys tarpinius šovinius, priskiriami [[Automatas (ginklas)|automatams]], o pagal vakarietiškas klasifikacijas - šturmo šautuvams. |
Dalis šiuolaikinių šautuvų naudoja pamažinto galingumo šovinius. Tai vadinamieji ''tarpiniai šoviniai''. Tarpinių šovinių naudojimas skiria šturmo šautuvus (angl. ''assault rifles'') ir paprastus didesnio kalibro šautuvus. Pagal tarybinę/rusišką klasifikaciją automatiniai ginklai, naudojantys tarpinius šovinius, priskiriami [[Automatas (ginklas)|automatams]], o pagal vakarietiškas klasifikacijas - šturmo šautuvams. |
||
==== Pistoletų šoviniai ==== |
==== Pistoletų šoviniai ==== |
||
Pistoletų šoviniai naudojami artimam mūšiui (iki 100 m), turintys trumpas tūteles ir atitinkamai mažesnius parako užtaisus. Kalibrai įvairūs, mažiausi prasideda ''4,25 mm Lilliput'' bei ''4,6×30 mm H&K'' ir baigiasi ''.50 Action Express'' (''12,7×33mm AE''). |
Pistoletų šoviniai naudojami artimam mūšiui (iki 100 m), turintys trumpas tūteles ir atitinkamai mažesnius parako užtaisus. Kalibrai įvairūs, mažiausi prasideda ''4,25 mm Lilliput'' bei ''4,6×30 mm H&K'' ir baigiasi ''.50 Action Express'' (''12,7×33mm AE''). |
||
Populiarūs kalibrai yra ''9×19 mm Parabellum'', |
Populiarūs kalibrai yra ''9×19 mm Parabellum'', ''7,62×25 mm Tokarev'', ''.357 SIG''; ''9×18 mm Makarov''; ''10 mm AUTO''; ''.40 S&W''; ''.45 ACP'' (kitaip ''11,43×23 mm Automatic Colt Pistol''); ''.50 Action Express''. |
||
Pistoletų šoviniai paprastai naudojami [[pistoletas-kulkosvaidis|pistoletuose-kulkosvaidžiuose]]. |
Pistoletų šoviniai paprastai naudojami [[pistoletas-kulkosvaidis|pistoletuose-kulkosvaidžiuose]]. |
||
<gallery> |
<gallery> |
||
Eilutė 57: | Eilutė 58: | ||
==== Revolverių šoviniai ==== |
==== Revolverių šoviniai ==== |
||
[[Revolveris|Revolveriai]] dažnai naudoja tuos pačius šovinius, kaip ir pistoletai. Tačiau egzistuoja ir grynai revolverių šoviniai. Tokių šovinių pavyzdžiu yra ''7,62×38 mm R'' (rusiškas nagano šovinys), ''.357 Magnum'' (''9,1×40 mm Magnum'') ir kiti. |
[[Revolveris|Revolveriai]] dažnai naudoja tuos pačius šovinius, kaip ir pistoletai. Tačiau egzistuoja ir grynai revolverių šoviniai. Tokių šovinių pavyzdžiu yra ''7,62×38 mm R'' (rusiškas nagano šovinys), ''.357 Magnum'' (''9,1×40 mm Magnum'') ir kiti. |
||
==== Tarpiniai šoviniai ==== |
==== Tarpiniai šoviniai ==== |
||
Tai šoviniai, kurių galingumas tarpinis tarp pistoletų ir šautuvų šovinių. Pistoletų šovinių galingumas paprastai neviršija 700 J, šautuvų šovinių - 3000 J ir daugiau. Tuo tarpu tarpinių šovinių galia yra 1400—2000 J. Jie tinka šaudyti 300—500 m nuotoliu. |
Tai šoviniai, kurių galingumas tarpinis tarp pistoletų ir šautuvų šovinių. Pistoletų šovinių galingumas paprastai neviršija 700 J, šautuvų šovinių - 3000 J ir daugiau. Tuo tarpu tarpinių šovinių galia yra 1400—2000 J. Jie tinka šaudyti 300—500 m nuotoliu. |
||
Pirmieji tokie šoviniai 1941 m. buvo panaudoti JAV savitaisiame [[karabinas|karabine]] ''M1 Garand''. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietija sukūrė ''7,92×33 mm Kurz''. Labai žinomas rusiškas ''7,62×39 mm Soviet''. |
Pirmieji tokie šoviniai 1941 m. buvo panaudoti JAV savitaisiame [[karabinas|karabine]] ''M1 Garand''. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietija sukūrė ''7,92×33 mm Kurz''. Labai žinomas rusiškas ''7,62×39 mm Soviet''. |
||
<gallery> |
<gallery> |
||
Eilutė 71: | Eilutė 72: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pirmasis vientisinis šovinys su popierine tūta sukurtas XIX a. 5-me dešimtmetyje, su metaline tūta – 7-me dešimtmetyje. |
Pirmasis vientisinis šovinys su popierine tūta sukurtas XIX a. 5-me dešimtmetyje, su metaline tūta – 7-me dešimtmetyje. |
||
II pasaulinio karo metais buvo sukurti tarpiniai, o po jo – mažojo impulso šoviniai. Kuriami vadinami betūčiai šoviniai. |
II pasaulinio karo metais buvo sukurti tarpiniai, o po jo – mažojo impulso šoviniai. Kuriami vadinami betūčiai šoviniai. |
||
== Šoviniai Lietuvoje == |
== Šoviniai Lietuvoje == |
||
Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais šoviniai buvo gaunami ar perkami kartu su ginklais Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje ir patekdavo į kariuomenę kaip karo grobis. Modernizavus ir suvienodinus ginkluotę ([[1936]] m.), šoviniai buvo gaminami [[Linkaičiai|Linkaičiuose]] ([[Radviliškio rajonas|Radviliškio raj]].). |
Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais šoviniai buvo gaunami ar perkami kartu su ginklais Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje ir patekdavo į kariuomenę kaip karo grobis. Modernizavus ir suvienodinus ginkluotę ([[1936]] m.), šoviniai buvo gaminami [[Linkaičiai|Linkaičiuose]] ([[Radviliškio rajonas|Radviliškio raj]].). |
||
[[2001]] m. [[Vijūkai|Vijūkuose]] ([[Kauno rajonas|Kauno raj]].) pastatyta šovinių gamykla, kurioje pradėti gaminti šaulių ginklų šoviniai, atitinkantys [[NATO]] standartus. |
[[2001]] m. [[Vijūkai|Vijūkuose]] ([[Kauno rajonas|Kauno raj]].) pastatyta šovinių gamykla, kurioje pradėti gaminti šaulių ginklų šoviniai, atitinkantys [[NATO]] standartus. |
15:21, 17 liepos 2009 versija
Šovinys - šaulių ginklų ir mažo kalibro patrankų šaudmuo, sudarytas iš tūtos (tūtelės), kurioje subertas parako užtaisas, kurios dugne įtaisyta kapsulė, o kaklelyje - kulka ar sviedinys.
Šovinių klasifikacija
Pagal paskirtį:
- koviniai - skirti kariams kauti, karo technikai naikinti ir kitokioms kovinėms užduotims atlikti
- pagalbiniai:
- mokomieji
- tuštieji
- praktiniai
- bandomieji)
- medžiokliniai - skirti medžiojamiems gyvūnams ar naikinamiems kenkėjams kauti.
- sportiniai
- trauminiai - neletalieji šoviniai, skirti riaušėms malšinti ir pan. veiklai.
- darbiniai - naudojami šaunamųjų ginklų tipo įrankiuose, pvz., statybiniuose pistoletuose, kuriais įšaunamos vinys.
Pagal tūtos buvimą:
- tūtiniai - įprastiniai, turintys tūtą ar tūtelę.
- betūčiai - neturintys tūtelės, jos vieta užima presuotas specialios parako tipo medžiagos blokelis. tai kol kas eksperimentiniai šaulių ginklų šoviniai.
Pagal ginklo tipą
Šautuvų šoviniai
Tai graižtvinių šautuvų šoviniai, pradedant 5,45×39R ir baigiant 12,7×108. Pastaruosius šovinius dažniausiai naudoja kulkosvaidžiai, bet naudoja ir galingi snaiperiniai šautuvai. Snaiperiniams šautuvams skirti šoviniai paprastai gaminami itin tiksliai, kad padidinti taiklumą. Šautuvų šoviniai paprasti pasižymi dideliu galingumu ir jais gali būti šaudoma dideliais nuotoliais - iki kilometro ir toliau.
-
7,62x51 mm NATO
-
7,62x54 mm R Mosin
-
8x56 mm Mannlicher-Schoenauer
-
8 mm Lebel
Dalis šiuolaikinių šautuvų naudoja pamažinto galingumo šovinius. Tai vadinamieji tarpiniai šoviniai. Tarpinių šovinių naudojimas skiria šturmo šautuvus (angl. assault rifles) ir paprastus didesnio kalibro šautuvus. Pagal tarybinę/rusišką klasifikaciją automatiniai ginklai, naudojantys tarpinius šovinius, priskiriami automatams, o pagal vakarietiškas klasifikacijas - šturmo šautuvams.
Pistoletų šoviniai
Pistoletų šoviniai naudojami artimam mūšiui (iki 100 m), turintys trumpas tūteles ir atitinkamai mažesnius parako užtaisus. Kalibrai įvairūs, mažiausi prasideda 4,25 mm Lilliput bei 4,6×30 mm H&K ir baigiasi .50 Action Express (12,7×33mm AE).
Populiarūs kalibrai yra 9×19 mm Parabellum, 7,62×25 mm Tokarev, .357 SIG; 9×18 mm Makarov; 10 mm AUTO; .40 S&W; .45 ACP (kitaip 11,43×23 mm Automatic Colt Pistol); .50 Action Express.
Pistoletų šoviniai paprastai naudojami pistoletuose-kulkosvaidžiuose.
-
9x19 mm Parabellum
-
7,62×25mm Tokarev'
-
.357 SIG
-
9×18 mm Makarov
Kulkosvaidžių šoviniai
Kulkosvaidžiuose nuo seno naudojami šautuvų šoviniai. Stambaus kalibro kulkosvaidžiai naudoja ir galingus šovinius, kurių kalibras viršija 12 mm. Pvz., rusiški kalibrai 12,7×108 mm R ir 14,5×114 mm R, vakarietiški .50 BMG (12,7x99 mm NATO).
-
12,7×108 mm R, šarviniai padegamieji
-
.50 BMG (12,7x99 mm NATO)
Revolverių šoviniai
Revolveriai dažnai naudoja tuos pačius šovinius, kaip ir pistoletai. Tačiau egzistuoja ir grynai revolverių šoviniai. Tokių šovinių pavyzdžiu yra 7,62×38 mm R (rusiškas nagano šovinys), .357 Magnum (9,1×40 mm Magnum) ir kiti.
Tarpiniai šoviniai
Tai šoviniai, kurių galingumas tarpinis tarp pistoletų ir šautuvų šovinių. Pistoletų šovinių galingumas paprastai neviršija 700 J, šautuvų šovinių - 3000 J ir daugiau. Tuo tarpu tarpinių šovinių galia yra 1400—2000 J. Jie tinka šaudyti 300—500 m nuotoliu.
Pirmieji tokie šoviniai 1941 m. buvo panaudoti JAV savitaisiame karabine M1 Garand. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietija sukūrė 7,92×33 mm Kurz. Labai žinomas rusiškas 7,62×39 mm Soviet.
-
5,45×39 mm Soviet
-
7,92×33 mm Kurz
-
7,62×39 mm Soviet
Istorija
Pirmasis vientisinis šovinys su popierine tūta sukurtas XIX a. 5-me dešimtmetyje, su metaline tūta – 7-me dešimtmetyje.
II pasaulinio karo metais buvo sukurti tarpiniai, o po jo – mažojo impulso šoviniai. Kuriami vadinami betūčiai šoviniai.
Šoviniai Lietuvoje
Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais šoviniai buvo gaunami ar perkami kartu su ginklais Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje ir patekdavo į kariuomenę kaip karo grobis. Modernizavus ir suvienodinus ginkluotę (1936 m.), šoviniai buvo gaminami Linkaičiuose (Radviliškio raj.).
2001 m. Vijūkuose (Kauno raj.) pastatyta šovinių gamykla, kurioje pradėti gaminti šaulių ginklų šoviniai, atitinkantys NATO standartus.