Šeškinės ozas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwarc (aptarimas | indėlis)
S +kat
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 4: Eilutė 4:


== Geologinis aprašymas ==
== Geologinis aprašymas ==
Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) [[kalvagūbris]], kurio matmenys tokie:
Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) [[kalvagūbris]], kurio matmenys tokie:
*ilgis – 1160 m,
* ilgis – 1160 m,
*santykinis aukštis – 3-18 m,
* santykinis aukštis – 3-18 m,
*keteros plotis 3-12 m (vidutinis – 5 m),
* keteros plotis 3-12 m (vidutinis – 5 m),
*vidutinis pamato plotis – 50 m,
* vidutinis pamato plotis – 50 m,
*šlaitų nuožulnumas – 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).
* šlaitų nuožulnumas – 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).
Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas [[žvyras]] ir įvairiagrūdis [[smėlis]]; žvyre yra nemažai [[Riedulys|riedulių]] (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo [[priemolis|priemolio]] ar [[priesmėlis|priesmėlio]] danga.
Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas [[žvyras]] ir įvairiagrūdis [[smėlis]]; žvyre yra nemažai [[Riedulys|riedulių]] (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo [[priemolis|priemolio]] ar [[priesmėlis|priesmėlio]] danga.


1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio [[gręžinys|gręžinio]] duomenimis, ozo sandara yra tokia:
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio [[gręžinys|gręžinio]] duomenimis, ozo sandara yra tokia:
*0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir [[gargždas|gargždo]] (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
* 0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir [[gargždas|gargždo]] (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
*5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
* 5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
*6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
* 6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
*12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.
* 12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.
Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.
Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.


== Šeškinės ozo kilmė ==
== Šeškinės ozo kilmė ==
Eilutė 24: Eilutė 24:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
*[http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopas&_GT_ID=174 Šeškinės ozas]
* [http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopas&_GT_ID=174 Šeškinės ozas]


[[Kategorija:Europos kalvos]]
[[Kategorija:Europos kalvos]]

15:32, 17 liepos 2009 versija

Šeškinės ozas
Šalia ozo esantis termokarstinės kilmės ežeriukas

Šeškinės ozasozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.

Geologinis aprašymas

Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) kalvagūbris, kurio matmenys tokie:

  • ilgis – 1160 m,
  • santykinis aukštis – 3-18 m,
  • keteros plotis 3-12 m (vidutinis – 5 m),
  • vidutinis pamato plotis – 50 m,
  • šlaitų nuožulnumas – 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).

Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas žvyras ir įvairiagrūdis smėlis; žvyre yra nemažai riedulių (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo priemolio ar priesmėlio danga.

1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio gręžinio duomenimis, ozo sandara yra tokia:

  • 0-5,2 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m – drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
  • 5,2-6,2 m – smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
  • 6,2-12 m – žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
  • 12-13,5 m – smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.

Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.

Šeškinės ozo kilmė

Šeškinės ozas atsirado prieš 16-18 tūkst. metų, paskutinio pleistoceno ledyno pakraštyje, kur ledas užėmė pažemėjimą. Ozas susidarė iš fliuvioglacialinių sąnašų stambiame ledo plyšyje. Šiame plyšyje tekėdamas vanduo sunešė ir suklostė iš pradžių stambesnę medžiagą, o vėliau ir smulkesnę. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio dabar matoma tik viršutinė dalis.

Nuorodos