Įtaiga: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:54, 17 liepos 2009 versija

Įtaiga, sugestija (lot. suggestio, -onis pridėjimas, įdavimas, įkvėpimas) – jausmų, pojūčių, mąstymo, veiklos įtakojimas verbalinės ar neverbalinės kalbos pagalba.

Terminą pirmą kartą pavartojo James Braid. Zigmundas Froidas įtaigą vadino stebuklinga kalbos galia.

Formos

Autosugestija – savihipnozė (žiūrėk taip pat autogeninė treniruotė).
Heterosugestija – jos metu egzistuoja ribota paciento priklausomybė hipnozės metu.
Posthipnotinė sugestija- tokios įtaigos poveikis galimas tam tikrą laiką, išėjus iš transo būsenos (hipnozės metu). Ji dar prieš psichoanalizės atsiradimą naudojo Žozefas Broijeris gydydamas isteriją. Simptomai šiuo atveju buvo slopinami taikant verbalinę įtaigą, kurios poveikis laikui bėgant sumažėja, – tada turi būti atnaujinamas medikamentinis gydymas.

Sugestyvinis klausimas – tokia įtaigos forma, kai uždavus klausimą, gali būti (sąmoningai arba ne) nulemiamas tam tikras atsakymas (Jūs gi buvote nusikaltimo vietoje birželio trečią ? – šiuo atveju atsakymas „taip“ yra aiškiai provokuojamas).

Tai daroma mimikos, gestų, žodinės arba neverbalinės kalbos forma. Pavyzdžiui, restorano padavėja, lengvai linktelėdama galva, gali įtakoti ir pasktatinti teigiamą kliento atsakymą į kad ir tokį paprastą klausimą – Ar galiu įpilti Jums vyno ?

Kriminalistikoje menamieji klausimai sudaro atskirą ikiteisminio tyrimo problemų ratą. Baudžiamojo proceso metu jie yra griežtai draudžiami.

Sugestibilumas (suggestijuojamumas)

Suggestijuojamumas apibūdina individualaus paveikiamumo įtaiga laipsnį, kalbant apie psichomotorines ir psichikos funkcijas, ypač jausmus, jutimus, suvokimą, vertinimą bei mąstymą. Sugestibilus asmuo tam tikru metu ar tam tikroje situacijoje dėl nevisiško savarankiškumo vertinant arba ką nors prisimenant, nesaugumo, netikrumo jausmo yra skatinamas priimti svetimą nuomonę, informacijos vertinimo pavyzdį, teiginį.

Formos

Aizenkas (Eysenck) išskyrė tris sugestibilumo formas:

Pirminis sugestibilumas sąlygoja veiksmo, motorines reakcijas dėl žodinės įtaigos
Antrinis sugestibilumas kaip psichikos funkcijų įtaka remiantis neįvykdytais lūkesčiais
Prestižo sugestibilumas kaip populiarių, paremtų autoritetu įsitikinimų priėmimas savo noru, laisva valia.

Lygis

Sugestibilumas priklauso nuo konkrečios situacijos ir labilus laiko atžvilgiu. Pastebimas didesnis vaikų (ypač ikimokyklinio amžiaus), asmens, patyrusio traumą, sukrėtimą, taip pat materialiai, socialiai, tarnybiškai priklausomų, silpnaprotystės, hipnotizuojamų asmenų sugestibilumas. Į ji reikia atkreipti dėmesį mokymo, auklėjimo, ugdymo, gydymo (psichoterapija) ir apklausų ikiteisminiame tyrime metu, užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams.

Taip pat skaitykite

Saviįtaiga

@@ Eilutė 5: / Eilutė 5: @@
 ==Formos==
-*'''[[Autosugestija]]''' – savihipnozė (žiūrėk taip pat [[autogeninė treniruotė]]).
+* '''[[Autosugestija]]''' – savihipnozė (žiūrėk taip pat [[autogeninė treniruotė]]).
-*'''Heterosugestija''' – jos metu egzistuoja ribota paciento priklausomybė [[hipnozė]]s metu.
+* '''Heterosugestija''' – jos metu egzistuoja ribota paciento priklausomybė [[hipnozė]]s metu.
-*'''Posthipnotinė sugestija'''- tokios įtaigos poveikis galimas tam tikrą laiką, išėjus iš [[transas|transo]] būsenos ([[hipnozė]]s metu). Ji dar prieš [[psichoanalizė]]s atsiradimą naudojo [[Žozefas Broijeris]] gydydamas [[isterija|isteriją]]. [[Simptomai]] šiuo atveju buvo slopinami taikant verbalinę įtaigą, kurios poveikis laikui bėgant sumažėja, – tada turi būti atnaujinamas medikamentinis gydymas.
+* '''Posthipnotinė sugestija'''- tokios įtaigos poveikis galimas tam tikrą laiką, išėjus iš [[transas|transo]] būsenos ([[hipnozė]]s metu). Ji dar prieš [[psichoanalizė]]s atsiradimą naudojo [[Žozefas Broijeris]] gydydamas [[isterija|isteriją]]. [[Simptomai]] šiuo atveju buvo slopinami taikant verbalinę įtaigą, kurios poveikis laikui bėgant sumažėja, – tada turi būti atnaujinamas medikamentinis gydymas.
-*'''[[Sugestyvinis klausimas]]''' – tokia įtaigos forma, kai uždavus klausimą, gali būti (sąmoningai arba ne) nulemiamas tam tikras atsakymas (''Jūs gi buvote nusikaltimo vietoje birželio trečią ?'' – šiuo atveju atsakymas „taip“ yra aiškiai provokuojamas).
+* '''[[Sugestyvinis klausimas]]''' – tokia įtaigos forma, kai uždavus klausimą, gali būti (sąmoningai arba ne) nulemiamas tam tikras atsakymas (''Jūs gi buvote nusikaltimo vietoje birželio trečią ?'' – šiuo atveju atsakymas „taip“ yra aiškiai provokuojamas).
 Tai daroma [[mimika|mimikos]], gestų, žodinės arba neverbalinės kalbos forma. Pavyzdžiui, restorano padavėja, lengvai linktelėdama galva, gali įtakoti ir pasktatinti teigiamą kliento atsakymą į kad ir tokį paprastą klausimą – ''Ar galiu įpilti Jums vyno'' ?
@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
 ==Sugestibilumas (suggestijuojamumas)==
 Suggestijuojamumas apibūdina individualaus paveikiamumo įtaiga laipsnį, kalbant apie psichomotorines ir psichikos funkcijas, ypač jausmus, jutimus, suvokimą, vertinimą bei mąstymą.
 Sugestibilus asmuo tam tikru metu ar tam tikroje situacijoje dėl nevisiško savarankiškumo vertinant arba ką nors prisimenant, nesaugumo, netikrumo jausmo yra skatinamas priimti svetimą nuomonę, informacijos vertinimo pavyzdį, teiginį.
@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 Aizenkas (Eysenck) išskyrė tris sugestibilumo '''formas''':
-#''Pirminis'' sugestibilumas sąlygoja veiksmo, motorines reakcijas dėl žodinės įtaigos
+# ''Pirminis'' sugestibilumas sąlygoja veiksmo, motorines reakcijas dėl žodinės įtaigos
-#''Antrinis'' sugestibilumas kaip psichikos funkcijų įtaka remiantis neįvykdytais lūkesčiais
+# ''Antrinis'' sugestibilumas kaip psichikos funkcijų įtaka remiantis neįvykdytais lūkesčiais
-#''Prestižo sugestibilumas'' kaip populiarių, paremtų [[autoritetas|autoritetu]] įsitikinimų priėmimas savo noru, laisva valia.
+# ''Prestižo sugestibilumas'' kaip populiarių, paremtų [[autoritetas|autoritetu]] įsitikinimų priėmimas savo noru, laisva valia.
 ===Lygis===
-Sugestibilumas  priklauso nuo konkrečios situacijos ir labilus laiko atžvilgiu. Pastebimas didesnis vaikų (ypač ikimokyklinio amžiaus), asmens, patyrusio traumą, sukrėtimą, taip pat materialiai, socialiai, tarnybiškai priklausomų, silpnaprotystės, hipnotizuojamų asmenų sugestibilumas. Į ji reikia atkreipti dėmesį mokymo, auklėjimo, ugdymo, gydymo ([[psichoterapija]]) ir apklausų ikiteisminiame tyrime metu, užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams.
+Sugestibilumas priklauso nuo konkrečios situacijos ir labilus laiko atžvilgiu. Pastebimas didesnis vaikų (ypač ikimokyklinio amžiaus), asmens, patyrusio traumą, sukrėtimą, taip pat materialiai, socialiai, tarnybiškai priklausomų, silpnaprotystės, hipnotizuojamų asmenų sugestibilumas. Į ji reikia atkreipti dėmesį mokymo, auklėjimo, ugdymo, gydymo ([[psichoterapija]]) ir apklausų ikiteisminiame tyrime metu, užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams.
 ==Taip pat skaitykite==