Juozas Mikulėnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
(Jokio skirtumo)

02:46, 24 kovo 2006 versija

Vaizdas:PLCH-MIKULĖNAS JUOZAS.jpg
Juozas Mikulėnas

Juozas Mikulėnas (1902 m. sausio 20 d. Debeikių miestelyje, Anykščių r. - 1952 m. balandžio 29 d. Alytuje), vargonininkas, chorvedys ir pedagogas.

Biografija

1925 - 1928 lankė Šv. Cecilijos draugijos organizuojamus vargonininkų kursus ir Klaipėdos konservatorijos rengiamus muzikos mokytojų kursus. 1939 prie Lietuvos švietimo ministerijos (Kauno „Aušros" mergaičių gimnazijoje) eksternu išlaikė gimnazijos aštuonių klasių baigimo egzaminus. 1937 - 1940 vargonuoti mokėsi Kauno konservatorijoje. Jo mokytojais buvo J. Bendorius, N. Martinonis, K. Matiukas, A. Kačanauskas, K. Kaveckas, A. Račiūnas ir kiti tuometiniai muzikai.

1923 - 1928 J. Mikulėnas vargonininkavo Pušaloto (Pasvalio r.), 1928 - 1932 Skrebotiškio (Pasvalio r.) parapijose, 1932 - 1936 Debeikiuose (Anykščių r.) ir Kirdeikiuose (Utenos r.), 1936 - 1940 Raudondvaryje (Kauno r.). Visur turėjo suorganizavęs bažnytinius chorus, kuriuos parengė visoms Lietuvos dainų šventėms Kaune. 1940 - 1941 Kauno 2-osios ugniagesių komandos choro ir pučiamųjų orkestro vadovas, 1941 - 1949 vargonininkavo ir vadovavo chorui Marijampolėje. 1949 - 1950 Prienų „Žiburio" gimnazijos ir Balbieriškio progimnazijos muzikos mokytojas ir chorų vadovas. 1950 - 1952 Alytaus mokytojų seminarijos ir 1-osios septynmetės mokyklos muzikos mokytojas ir chorų vadovas. Su mokyklų chorais pasirodydavo koncertuose, parengė pirmosioms pokario metų dainų šventėms. Dirbdamas įvairiose parapijose ir pastebėjęs muzikai gabius vaikus, mokė juos muzikos rašto, skambinti pianinu ir vargonuoti. Jo buvę mokiniai V. Pučinskas, V. Kurklinskas, N. Jautakienė ir kiti tapo muzikais profesionalais. Duktė Laimutė Mikulėnaitė-Leimonienė irgi tapo muzikos mokytoja ir chorvede.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.