Vaclovas Bielskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
==Biografija== |
==Biografija== |
||
Mokydamasis [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]] [[1880]]–[[1889]] m. dalyvavo slaptuose marksisto [[Liudvikas Janavičius|Liudviko Janavičiaus]] organizuotuose mokinių būreliuose. [[1889]]–[[1891]] studijavo [[Peterburgo universitetas|Petrapilio universitete]], dalyvavo studentų draugijose, kadetų veikloje. [[1896]] m. baigė Petrapilio technologijos institutą. |
Mokydamasis [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]] [[1880]]–[[1889]] m. dalyvavo slaptuose marksisto [[Liudvikas Janavičius|Liudviko Janavičiaus]] organizuotuose mokinių būreliuose. [[1889]]–[[1891]] studijavo [[Peterburgo universitetas|Petrapilio universitete]], dalyvavo studentų draugijose, kadetų veikloje. [[1896]] m. baigė Petrapilio technologijos institutą. |
||
[[1896]]–[[1905]] m. dirbo [[Dnepropetrovskas|Jekaterinoslave]] ([[Ukraina]]) [[plienas|plieno]] gamykloje, 1905 m. gegužės mėn. suimtas už [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] laikymą, vėliau amnestuotas. Nuo 1905 m. gyveno [[Šiauliai|Šiauliuose]], dirbo [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] dvaro įgaliotiniu [[Gubernija (Šiauliai)|Gubernijos]] dvare. [[1911]] m. išrinktas [[Miesto Dūma|miesto dūmos]] nariu. |
[[1896]]–[[1905]] m. dirbo [[Dnepropetrovskas|Jekaterinoslave]] ([[Ukraina]]) [[plienas|plieno]] gamykloje, 1905 m. gegužės mėn. suimtas už [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] laikymą, vėliau amnestuotas. Nuo 1905 m. gyveno [[Šiauliai|Šiauliuose]], dirbo [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] dvaro įgaliotiniu [[Gubernija (Šiauliai)|Gubernijos]] dvare. [[1911]] m. išrinktas [[Miesto Dūma|miesto dūmos]] nariu. |
||
[[1915]]–[[1918]] m. gyveno [[Petrapilis|Petrapilyje]], kartu su kitais įsteigė laikraštį „[[Naujoji Lietuva]]“, karo pabėgėliams šelpti draugiją [[Grūdas (draugija|„Grūdas“]], dalyvavo [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijoje]]. Jo suagituotas ir į [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės dūmą]] atvestas I pulkas praktiškai nulėmė revoliucijos pradžią. |
[[1915]]–[[1918]] m. gyveno [[Petrapilis|Petrapilyje]], kartu su kitais įsteigė laikraštį „[[Naujoji Lietuva]]“, karo pabėgėliams šelpti draugiją [[Grūdas (draugija|„Grūdas“]], dalyvavo [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijoje]]. Jo suagituotas ir į [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės dūmą]] atvestas I pulkas praktiškai nulėmė revoliucijos pradžią. |
||
[[1917]] m. birželio mėn. išrinktas [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] nariu nuo [[LVLS|valstiečių liaudininkų partijos]], dalyvavo Rusijos tautinių mažumų suvažiavime [[Kijevas|Kijeve]]. 1918 m. Lietuvių komisariato, ruošusio karo metu išvežto Lietuvos turto grąžinimą, vedėjas. [[1919]] m. [[Vincas Kapsukas|Vinco Kapsuko]] vyriausybės [[žemės ūkis|žemės ūkio]] komisaras, šiai pabėgus, liko [[Vilnius|Vilniuje]], buvo [[partizanai|partizanų]] būrio vadas. |
[[1917]] m. birželio mėn. išrinktas [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] nariu nuo [[LVLS|valstiečių liaudininkų partijos]], dalyvavo Rusijos tautinių mažumų suvažiavime [[Kijevas|Kijeve]]. 1918 m. Lietuvių komisariato, ruošusio karo metu išvežto Lietuvos turto grąžinimą, vedėjas. [[1919]] m. [[Vincas Kapsukas|Vinco Kapsuko]] vyriausybės [[žemės ūkis|žemės ūkio]] komisaras, šiai pabėgus, liko [[Vilnius|Vilniuje]], buvo [[partizanai|partizanų]] būrio vadas. |
||
Nuo 1919 m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. Dirbo geležinkelių valdyboje [[Kaunas|Kaune]], [[1923]] m. grįžo į Šiaulius. 1923 m. ir [[1925]] m. išrinktas [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s tarybos nariu, iki [[1931]] m. liepos mėn. tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1925 m. – LSDP CK narys. [[1926]] m. – [[Naujoji Gadynė|„Naujosios Gadynės“]] bendradarbis, [[Povilas Višinskis|Povilo Višinskio]] liaudies universiteto lektorius, suaugusiųjų mokyklos direktorius, [[Kultūra (žurnalas)|Kultūros švietimo draugijos]] pirmininkas. <ref>Kazimieras Tamašauskas. {{VLE|III}}, 174 psl. </ref> [[1928]] m. [[lapkričio 4]] d. išrinktas pirmuoju Šiaulių apygardos [[ligonių kasa|ligonių kasos]] valdybos pirmininku. |
Nuo 1919 m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. Dirbo geležinkelių valdyboje [[Kaunas|Kaune]], [[1923]] m. grįžo į Šiaulius. 1923 m. ir [[1925]] m. išrinktas [[Šiaulių miesto savivaldybė]]s tarybos nariu, iki [[1931]] m. liepos mėn. tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1925 m. – LSDP CK narys. [[1926]] m. – [[Naujoji Gadynė|„Naujosios Gadynės“]] bendradarbis, [[Povilas Višinskis|Povilo Višinskio]] liaudies universiteto lektorius, suaugusiųjų mokyklos direktorius, [[Kultūra (žurnalas)|Kultūros švietimo draugijos]] pirmininkas. <ref>Kazimieras Tamašauskas. {{VLE|III}}, 174 psl. </ref> [[1928]] m. [[lapkričio 4]] d. išrinktas pirmuoju Šiaulių apygardos [[ligonių kasa|ligonių kasos]] valdybos pirmininku. |
||
05:35, 17 liepos 2009 versija
Vaclovas Bielskis (1870 m. gegužės 1 d. Seimeniškiai, Šiluvos valsčius, dab. Raseinių raj. – 1938 m. rugsėjo 16 d. Varšuva, palaidotas Ginkūnų laisvamanių kapinėse Šiauliuose) – inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas.
Biografija
Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje 1880–1889 m. dalyvavo slaptuose marksisto Liudviko Janavičiaus organizuotuose mokinių būreliuose. 1889–1891 studijavo Petrapilio universitete, dalyvavo studentų draugijose, kadetų veikloje. 1896 m. baigė Petrapilio technologijos institutą.
1896–1905 m. dirbo Jekaterinoslave (Ukraina) plieno gamykloje, 1905 m. gegužės mėn. suimtas už draudžiamos spaudos laikymą, vėliau amnestuotas. Nuo 1905 m. gyveno Šiauliuose, dirbo Zubovų dvaro įgaliotiniu Gubernijos dvare. 1911 m. išrinktas miesto dūmos nariu.
1915–1918 m. gyveno Petrapilyje, kartu su kitais įsteigė laikraštį „Naujoji Lietuva“, karo pabėgėliams šelpti draugiją „Grūdas“, dalyvavo Vasario revoliucijoje. Jo suagituotas ir į Valstybės dūmą atvestas I pulkas praktiškai nulėmė revoliucijos pradžią.
1917 m. birželio mėn. išrinktas Vilniaus konferencijos nariu nuo valstiečių liaudininkų partijos, dalyvavo Rusijos tautinių mažumų suvažiavime Kijeve. 1918 m. Lietuvių komisariato, ruošusio karo metu išvežto Lietuvos turto grąžinimą, vedėjas. 1919 m. Vinco Kapsuko vyriausybės žemės ūkio komisaras, šiai pabėgus, liko Vilniuje, buvo partizanų būrio vadas.
Nuo 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Dirbo geležinkelių valdyboje Kaune, 1923 m. grįžo į Šiaulius. 1923 m. ir 1925 m. išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, iki 1931 m. liepos mėn. tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1925 m. – LSDP CK narys. 1926 m. – „Naujosios Gadynės“ bendradarbis, Povilo Višinskio liaudies universiteto lektorius, suaugusiųjų mokyklos direktorius, Kultūros švietimo draugijos pirmininkas. [1] 1928 m. lapkričio 4 d. išrinktas pirmuoju Šiaulių apygardos ligonių kasos valdybos pirmininku.
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vaclovas Bielskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 174 psl.