Teisnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:38, 17 liepos 2009 versija

Teisnumas (lot. caput) – galėjimas turėti subjektinių teisių ir teisinių pareigų (prievolių). Teisnumas ir veiksnumas kartu sudaro teisinį subjektiškumą, kurio pagrindu gali kilti teisiniai santykiai, sudaromi sandoriai. Pagal atitinkamas teisės šakas gali būti išskiriamas civilinis, darbinis, komercinis teisnumas ir kt.

Atsiradimas ir išnykimas

Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (LR CK 2.1 str.). Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (CK 2.2 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai LR gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai (LR DK 13 str.). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (LR DK 14 str. 1 d.).

Romėnų teisė

Senovės Romoje teisnumas reiškė privilegiją, įgyjamą esant:

laisvam (lot. status libertatis)
šeimos galva (lot. status familiae)
turint pilietybę (lot. status civitatis).

Teisnus žmogus vadintas persona, jis galėjo būti civilinės teisės subjektu.

Literatūra

Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia: Vilnius, 1999.

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Teisnumas''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''caput'') – galėjimas turėti [[subjektinė teisė|subjektinių teisių]] ir teisinių pareigų ([[prievolė|prievolių]]). Teisnumas ir [[veiksnumas]] kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas|teisinį subjektiškumą]], kurio pagrindu gali kilti [[teisiniai santykiai]], sudaromi [[sandoris|sandoriai]]. Pagal atitinkamas [[teisės šaka]]s gali būti išskiriamas civilinis, [[darbo teisė|darbinis]], [[komercinė teisė|komercinis]] teisnumas ir kt.
 == Atsiradimas ir išnykimas ==
 Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems [[fizinis asmuo|fiziniams asmenims]] ([[LR CK]] 2.1 str.). Teisnumas atsiranda [[gimimas|gimimo]] momentu ir išnyksta asmeniui [[mirtis|mirus]] (CK 2.2 str.). Galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai LR gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą kaip ir Lietuvos piliečiai. Išimtis gali nustatyti įstatymai ([[LR DK]] 13 str.). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (LR DK 14 str. 1 d.).
 == Romėnų teisė ==
 [[Senovės Roma|Senovės Romoje]] teisnumas reiškė privilegiją, įgyjamą esant:
 * [[laisvė|laisvam]] (lot. ''status libertatis'')
 * [[šeimos galva]] (lot. ''status familiae'')
 * turint [[pilietybė|pilietybę]] (lot. ''status civitatis'').
 Teisnus žmogus vadintas ''[[persona]]'', jis galėjo būti [[civilinės teisės subjektas|civilinės teisės subjektu]].
 == Literatūra ==
-*[[Ipolitas Nekrošius]], [[Vytautas Nekrošius]], S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia: Vilnius, 1999.
+* [[Ipolitas Nekrošius]], [[Vytautas Nekrošius]], S. Vėlyvis. Romėnų teisė. Justitia: Vilnius, 1999.
 {{teisė-stub}}