Steponas Jaugelis-Telega: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Steponas Jaugelis-Telega''' (apie [[1600]] m. [[Kėdainiai]] – [[1668]] m. ten pat) – lietuvių raštijos kūrėjas, [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] veikėjas. Vienas žymiausių [[XVII a.]] giesmių kūrėjų ir vertėjų.
'''Steponas Jaugelis-Telega''' (apie [[1600]] m. [[Kėdainiai]] – [[1668]] m. ten pat) – lietuvių raštijos kūrėjas, [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] veikėjas. Vienas žymiausių [[XVII a.]] giesmių kūrėjų ir vertėjų.


== Biografija ==
== Biografija ==
Gyveno Kėdainiuose, vertėsi [[prekyba]], valdė kelis [[dvaras|dvarelius]] ir [[palivarkas|palivarkus]]. [[1628]]–[[1642]] m. Evangelikų reformatų bažnyčios Kėdainių sinodo iždininkas, nuo [[1640]] m. sinodo senjoras pasaulietis. [[1631]]–[[1666]] m. Kėdainių [[burmistras]], [[1648]] m. – [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijos]] rektorius. Nuo 1648 m. [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] studijavo teisę.
Gyveno Kėdainiuose, vertėsi [[prekyba]], valdė kelis [[dvaras|dvarelius]] ir [[palivarkas|palivarkus]]. [[1628]]–[[1642]] m. Evangelikų reformatų bažnyčios Kėdainių sinodo iždininkas, nuo [[1640]] m. sinodo senjoras pasaulietis. [[1631]]–[[1666]] m. Kėdainių [[burmistras]], [[1648]] m. – [[Kėdainių gimnazija|Kėdainių gimnazijos]] rektorius. Nuo 1648 m. [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] studijavo teisę.


Parengė, su kitais, spaudai „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ ([[1653]] m., kontrafakcinis leidimas [[1684]] m.), iš [[lenkų]] kalbos išvertė svarbiausią knygos dalį „Psolmay Dovida šventa“ (sudaro 80 psalmių ir 160 giesmių), kuri tapo lietuvių evangelikų reformatų [[XVII a.]]-[[XVIII a.]] giedamosios liturgijos pagrindu. Parašė dedikaciją [[Jonušas Radvila|Jonušui Radvilai]], kuri yra pirmasis eiliuotas kūrinys, išspausdintas lietuviškai. Spėjama, kad jis yra ir kai kurių originalių giesmių („Giesme apie pavietą gailingą“ ir kt.) autorius. <ref>Dainora Pociūtė. {{VLE|VIII}}, 591 psl. </ref>
Parengė, su kitais, spaudai „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ ([[1653]] m., kontrafakcinis leidimas [[1684]] m.), iš [[lenkų]] kalbos išvertė svarbiausią knygos dalį „Psolmay Dovida šventa“ (sudaro 80 psalmių ir 160 giesmių), kuri tapo lietuvių evangelikų reformatų [[XVII a.]]-[[XVIII a.]] giedamosios liturgijos pagrindu. Parašė dedikaciją [[Jonušas Radvila|Jonušui Radvilai]], kuri yra pirmasis eiliuotas kūrinys, išspausdintas lietuviškai. Spėjama, kad jis yra ir kai kurių originalių giesmių („Giesme apie pavietą gailingą“ ir kt.) autorius. <ref>Dainora Pociūtė. {{VLE|VIII}}, 591 psl. </ref>

23:17, 16 liepos 2009 versija

Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 m. Kėdainiai1668 m. ten pat) – lietuvių raštijos kūrėjas, evangelikų reformatų veikėjas. Vienas žymiausių XVII a. giesmių kūrėjų ir vertėjų.

Biografija

Gyveno Kėdainiuose, vertėsi prekyba, valdė kelis dvarelius ir palivarkus. 16281642 m. Evangelikų reformatų bažnyčios Kėdainių sinodo iždininkas, nuo 1640 m. sinodo senjoras pasaulietis. 16311666 m. Kėdainių burmistras, 1648 m. – Kėdainių gimnazijos rektorius. Nuo 1648 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teisę.

Parengė, su kitais, spaudai „Knygą nobažnystės krikščioniškos“ (1653 m., kontrafakcinis leidimas 1684 m.), iš lenkų kalbos išvertė svarbiausią knygos dalį „Psolmay Dovida šventa“ (sudaro 80 psalmių ir 160 giesmių), kuri tapo lietuvių evangelikų reformatų XVII a.-XVIII a. giedamosios liturgijos pagrindu. Parašė dedikaciją Jonušui Radvilai, kuri yra pirmasis eiliuotas kūrinys, išspausdintas lietuviškai. Spėjama, kad jis yra ir kai kurių originalių giesmių („Giesme apie pavietą gailingą“ ir kt.) autorius. [1]

Bibliografija

  • Knyga nobažnyslės krikščioniškos, 1653, Vilnius, 2004 m.

Šaltiniai

  1. Dainora Pociūtė. Steponas Jaugelis-Telega. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 591 psl.