Skalmantas (Gediminaičių protėvis): Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Skalmantas''' (kiti galimi rekonstrukciniai variantai: ''Komant(a)s'', ''Gomant(a)s'', ''Kalmant(a)s'', ''Galmant(a)s'' ir pan.; [[rusų kalba|rus.]] ''Skolomend''), [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]]<ref>Rowell S. C., ''Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva'', V., 2001, p. 58.</ref>. Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Skalmanto proanūkiai (''pravnuki Skolomendovy''; kt. poemos nuoraše − ''Skoldimerovy''<ref>Skalmanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<''Кол(o)-димер'' <''Волoдимер''?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.</ref>: |
'''Skalmantas''' (kiti galimi rekonstrukciniai variantai: ''Komant(a)s'', ''Gomant(a)s'', ''Kalmant(a)s'', ''Galmant(a)s'' ir pan.; [[rusų kalba|rus.]] ''Skolomend''), [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]]<ref>Rowell S. C., ''Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva'', V., 2001, p. 58.</ref>. Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Skalmanto proanūkiai (''pravnuki Skolomendovy''; kt. poemos nuoraše − ''Skoldimerovy''<ref>Skalmanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<''Кол(o)-димер'' <''Волoдимер''?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.</ref>: |
||
„Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Skalmanto“. |
„Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Skalmanto“. |
||
Lenkų istorikas [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Skalmanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Skalmantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Skalmantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Skalmantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>. |
Lenkų istorikas [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Skalmanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Skalmantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Skalmantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Skalmantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>. |
||
== Išnašos ir nuorodos == |
== Išnašos ir nuorodos == |
||
{{Lietuvos valdovai}} |
{{Lietuvos valdovai}} |
||
<references/> |
<references/> |
||
20:45, 16 liepos 2009 versija
Skalmantas (kiti galimi rekonstrukciniai variantai: Komant(a)s, Gomant(a)s, Kalmant(a)s, Galmant(a)s ir pan.; rus. Skolomend), Gediminaičių protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus Sūduvos kunigaikščiui Komantui[1]. Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio (1380 m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Skalmanto proanūkiai (pravnuki Skolomendovy; kt. poemos nuoraše − Skoldimerovy[2]:
„Patys sau esame du broliai, Algirdo sūnūs, o anūkai mes − Gedimino (Domentovy, Jedimentovy), o proanūkiai esame Skalmanto“.
Lenkų istorikas J. Ochmanskis (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Skalmanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš Butvydo, aukščiau pateikto fragmento žodį pravnuki verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Skalmantą siūlo laikyti Gedimino seneliu. T. Baranauskas tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Skalmantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Skalmantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu[3].
Išnašos ir nuorodos
| |||||||||||||
- ↑ Rowell S. C., Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva, V., 2001, p. 58.
- ↑ Skalmanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<Кол(o)-димер <Волoдимер?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.
- ↑ Baranauskas T., Gedimino kilmė // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.