Sinapsė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Sinapsė''' (gr. σύν, ''syn'' = kartu, ἅπτειν, ''haptein'' = sugriebti, čiupti, pa/liesti) – tai jungtis tarp dviejų [[neuronas|neuronų]].
'''Sinapsė''' (gr. σύν, ''syn'' = kartu, ἅπτειν, ''haptein'' = sugriebti, čiupti, pa/liesti) – tai jungtis tarp dviejų [[neuronas|neuronų]].
Dažniausios sinapsės tarp vieno neurono [[aksonas|aksono]] ir kito neurono [[dendritas|dendrito]], bet būna kitokių sinapsių.
Dažniausios sinapsės tarp vieno neurono [[aksonas|aksono]] ir kito neurono [[dendritas|dendrito]], bet būna kitokių sinapsių.


Pagal veikimo principą neuronų sinapsės yra dvejopos – cheminės sinspasės ir elektrinės sinapsės. Cheminėse sinapsėse nervinis signalas perduodamas chemiškai, difunduojančiomis neuromediatoriaus molekulėmis, o elektrinėse sinapsėse – elektriškai.
Pagal veikimo principą neuronų sinapsės yra dvejopos – cheminės sinspasės ir elektrinės sinapsės. Cheminėse sinapsėse nervinis signalas perduodamas chemiškai, difunduojančiomis neuromediatoriaus molekulėmis, o elektrinėse sinapsėse – elektriškai.


[[Vaizdas:Sinapse.jpg|thumb|350px|Cheminė sinapsė]]
[[Vaizdas:Sinapse.jpg|thumb|350px|Cheminė sinapsė]]
Eilutė 8: Eilutė 8:
Sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.
Sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.


Kai nervinis [[impulsas]] pasiekia aksono svogūnėlį, jo [[membrana]] tampa pralaidi kalcio [[jonai|jonams]], kurie, patekę į vidų, paveikia [[aktinas|aktino]] [[filamentai|filamentus]] taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos [[mediatorius|mediatoriaus]], link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.
Kai nervinis [[impulsas]] pasiekia aksono svogūnėlį, jo [[membrana]] tampa pralaidi kalcio [[jonai|jonams]], kurie, patekę į vidų, paveikia [[aktinas|aktino]] [[filamentai|filamentus]] taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos [[mediatorius|mediatoriaus]], link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.


Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos [[depoliarizacija]] arba [[hiperpoliarizacija]]. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl [[postsinapsinis potencialas|postsinapsiniai potencialai]] vadinami laipsniškais.
Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos [[depoliarizacija]] arba [[hiperpoliarizacija]]. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl [[postsinapsinis potencialas|postsinapsiniai potencialai]] vadinami laipsniškais.


Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas [[veikimo potencialas]] ir ar neuronas siunčia impulsą.
Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas [[veikimo potencialas]] ir ar neuronas siunčia impulsą.


== Elektrinė sinapsė ==
== Elektrinė sinapsė ==
Elektrinių sinapsių struktūra ypatinga tuo, kad nėra sinapsinio plyšio ir abi susijungusios membranos (presinapsinė ir postsinapsinė) sudaro vieną membraną. Impulsas perduodamas jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Elekrinėse sinapsėse biosrovės iš aksono baigties pereina į postsinapsinę ląstelę ir pro jos membraną išeina į paviršių, kur sudaro postsinapsinį potencialą. Todėl šiose sinapsėse (priešingai negu cheminėse sinapsėse) nėra cheminės gaišties ir nervinis impulsas perduodamas greičiau. Šiuo būdu impulsai daugiausiai perduodami centrinės nervų sistemos laidais (nervais). Egzistuoja ir elektrocheminės sinapsės, kai vienoje sinapsėje galimas cheminis ir elektrinis jaudinimo perdavimas.
Elektrinių sinapsių struktūra ypatinga tuo, kad nėra sinapsinio plyšio ir abi susijungusios membranos (presinapsinė ir postsinapsinė) sudaro vieną membraną. Impulsas perduodamas jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Elekrinėse sinapsėse biosrovės iš aksono baigties pereina į postsinapsinę ląstelę ir pro jos membraną išeina į paviršių, kur sudaro postsinapsinį potencialą. Todėl šiose sinapsėse (priešingai negu cheminėse sinapsėse) nėra cheminės gaišties ir nervinis impulsas perduodamas greičiau. Šiuo būdu impulsai daugiausiai perduodami centrinės nervų sistemos laidais (nervais). Egzistuoja ir elektrocheminės sinapsės, kai vienoje sinapsėje galimas cheminis ir elektrinis jaudinimo perdavimas.


{{med-stub}}
{{med-stub}}

19:27, 16 liepos 2009 versija

Sinapsė (gr. σύν, syn = kartu, ἅπτειν, haptein = sugriebti, čiupti, pa/liesti) – tai jungtis tarp dviejų neuronų. Dažniausios sinapsės tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių sinapsių.

Pagal veikimo principą neuronų sinapsės yra dvejopos – cheminės sinspasės ir elektrinės sinapsės. Cheminėse sinapsėse nervinis signalas perduodamas chemiškai, difunduojančiomis neuromediatoriaus molekulėmis, o elektrinėse sinapsėse – elektriškai.

Cheminė sinapsė

Cheminė sinapsė

Sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė (postsinapsinė) membrana (tai kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. Jungtis tarp neuronų ir raumens vadinama neuroraumenine sinapse.

Kai nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi kalcio jonams, kurie, patekę į vidų, paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos mediatoriaus, link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.

Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos depoliarizacija arba hiperpoliarizacija. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai potencialai vadinami laipsniškais.

Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.

Elektrinė sinapsė

Elektrinių sinapsių struktūra ypatinga tuo, kad nėra sinapsinio plyšio ir abi susijungusios membranos (presinapsinė ir postsinapsinė) sudaro vieną membraną. Impulsas perduodamas jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Elekrinėse sinapsėse biosrovės iš aksono baigties pereina į postsinapsinę ląstelę ir pro jos membraną išeina į paviršių, kur sudaro postsinapsinį potencialą. Todėl šiose sinapsėse (priešingai negu cheminėse sinapsėse) nėra cheminės gaišties ir nervinis impulsas perduodamas greičiau. Šiuo būdu impulsai daugiausiai perduodami centrinės nervų sistemos laidais (nervais). Egzistuoja ir elektrocheminės sinapsės, kai vienoje sinapsėje galimas cheminis ir elektrinis jaudinimo perdavimas.