Silvestras Gimžauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
12 baitų pašalinta ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
'''Silvestras Gimžauskas''' ([[1845]] m. [[spalio 13]] d. [[Kirdeikiai|Kirdeikiuose]] – [[1897]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]]) – kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas [[Lenkija|Lenkijoje]], kapas nežinomas.
 
==Biografija==
 
Kilęs iš valstiečių šeimos.
 
Mokėsi [[Švenčionys|Švenčionių]] ir [[Daugpilis|Daugpilio]] gimnazijose. [[1876]] m. baigė [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]]. [[1877]]–[[1878]] m. studijas tęsė [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinėje akademijoje]], bet dėl ligos iš jos išstojo.
 
Akademijoje susidraugavo su Lietuvos atgimimo žadintojais bendraminčiais [[Petras Kriaučiūnas|Petru Kriaučiūnu]] ir [[Kazimieras Jaunius|Kazimieru Jauniumi]]. Jau mokydamasis seminarijoje gaudavo ir skaitydavo lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo [[Aušra (laikraštis)|“Aušroje“]] ir kituose leidiniuose.
 
[[1890]] m. parengė pirmą patriotinį lietuvišką atsišaukimą, išspausdintą [[JAV]], kuriame ragino brolius lietuvninkus neleisti vaikų į nelietuviškas mokyklas, mylėti ir ginti lietuvišką kalbą. Leido eilėraščių bei publicistines knygeles. Visas savo pajamas aukodavo lietuviškoms knygoms leisti.
 
Dirbo vikaru [[Želudkas|Želudke]] (Lydos aps., Gudija), [[Žiežmariai|Žiežmariuose]], [[Vidiškės]]e. Nuo [[1883]] m. [[Kietaviškės|Kietaviškių]], [[1884]]–[[1893]] m. – [[Valkininkai|Valkininkų]] klebonas. [[Žiežmariai|Žiežmariuose]] buvo įsirengęs pagrindinę lietuviškos spaudos slėptuvę. Iš čia pasiimdavo knygų ir dirbdamas kitose [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] parapijose.
 
Dirbdamas [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] parapijose buvo aktyvus švietėjas, lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės puoselėtojas, priešinęsis polonizacijai. Ypač aktyviai organizavo spaudos platinimą [[Valkininkai|Valkininkuose]]: globojo apie 50 knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas, jas visokeriopai rėmė, kontroliavo jų darbą. [[Valkininkai]] tapo didžiausiu lietuviškos spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje.
 
[[1891]] m. pas jį gyvenęs brolis Vladislavas, supykęs, kad negauna pinigų išgerti, Silvestrą Gimžauską įskundė policijai. Per tardymus žandarai išaiškino nemažai [[Valkininkai|Valkininkų]] apylinkės knygnešių. [[Vilnius|Vilniaus]] generalgubernatorius siūlė Silvestrą Gimžauską 3 metams uždaryti į [[Gardinas|Gardino]] vienuolyną. Kadangi nebuvo tiesioginių kaltės įrodymų, Kitatikių reikalų prie Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius bausmei nepritarė, tik pareikalavo akylai Silvestrą Gimžauską sekti.
 
[[1893]] m. pradžioje perkeltas eiliniu vikaru į [[Giedraičiai|Giedraičius]], o metų pabaigoje – į [[Bagaslaviškis|Bagaslaviškį]] jau kaip altaristas, nes nesutarė su [[Giedraičiai|Giedraičių]] klebonu lenkomanu J. Pikturna. [[1897]] m. vasarą išvyko gydyti akmenligės į [[Varšuva|Varšuvą]] ir čia tų pačių metų rudenį mirė.
==Atmintinos vietos ir paminklai==
 
Gimtasis namas, dabar perkeltas į [[Rumšiškių muziejus|Rumšiškių muziejų]].
 
Koplytstulpis Kirdeikiuose (pastatytas [[1988]] m.), skulptorius S. Karanauskas.
 
Kryžius stogastulpis [[Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia|Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios]] šventoriuje.
 
[[wikt:Kenotafas|Kenotafas]] (su mediniu kryžiumi) [[Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia|Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios]] šventoriuje (pastatytas [[1997]] m. [[rugsėjo 28]] d.).
 
Stogastulpis prie [[Kietaviškės|Kietaviškių]] mokyklos.
427 096

pakeitimai

Naršymo meniu