Pereiti prie turinio

Tėvynės sargas: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
wiki sintakse 4
S (wiki sintakse)
S (wiki sintakse 4)
Nekorektiškai ir garsiai šaukdamas šalies nepriklausomybės galėjai būti greitai nutildytas, o caro niekinimas galėtų atvesti tik prie dar didesnių draudimų. Gal pasirinkta ne tokia radikali pozicija caro atžvilgiu ir buvo pagrindinis fenomenalaus lietuvių tautos išsilaisvinimo ir rusifikacijos, priespaudos, režimo sunaikinimo veiksnys? Caras nesidomėdavo, kas vyksta didžiulės imperijos pakraščiuose, o būtent jo sprendimu galėjo būti nutraukta spaudos draudimo politika. Pyktis su juo būtų nelogiška. Beprasmiška būtų ir nepriekaištauti. „Tėvynės sargas“ suranda galimybę aršiai kritikuoti biurokratijos aparatą, kuris tiesiogiai skriaudė lietuvių tautos žmones. Taip užsitarnauta palanki visuomenės nuomonė ir kartu neita į neišsprendžiamus konfliktus su caru, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių. Iš čia susiformavo požiūris į Rusiją, kaip į nevienalytę ir daugiasluoksnę ašį. Ne visi šioje ašyje buvo nusiteikę prieš lietuvių tautą, nors dažnas istorikas linkęs tai užmiršti. Tokia leidinio pozicija tokiu būdu atliko dar vieną labai svarbų vaidmenį - skatino žmones tikėti, jog kažkur toli Petrapilyje buvo įmanoma apginti jų teises, reikia netylėti ir apie jas šnekėti.
 
„Darganotą dieną į menką mano klebonijėlę nakvotų užsuko patsai Imperatorius su savo šeimyna. Rytą, išleisdamas, apsikabinau jį pusiau, it Jokūbas angelą, ir tokiuo pagavimo balsu ėmiau jį melsti, kad pagaliau leistų mums spausdinti savo raštus; taip stačiai pasakiau: Nepaleisiu, kol nepasirašysi - jog jis meilingai nustebo ir taręs "Vot Čudak"… pasirašė. Tai buvo priešaušris [[balandžio 24]] d.“
 
== Politinė mintis, subrandinta priespaudos metu ==
Lietuvybės puoselėtojai iki pat Pirmojo pasaulinio karo lenkų inteligentijos būdavo vadinami „litvomanais“.
 
Nors bendrame Europos kontekste V. Kudirkos ir J. Tumo redaguojamų straipsnių pozicija žydų atžvilgiu visiškai pateisinama, dalis istorikų ir literatūros kritikų nevengdavo „Tėvynės sargo“ ir „Varpo“ laikyti antisemitiniais leidiniais.
 
== Išvados ==
 
Santykiai su kitomis tautomis, jaunosios kartos auklėjimas, [[emigracija]], girtuoklystė ir nuolatinis tautos budinimas kovai su [[priespauda]], jėgai priešpastatomos tradicinės katalikiškos tautos dorybės –svarbiausios– svarbiausios „Tėvynės sargo“ temos.
 
Leidinyje buvo keliamos ir analizuojamos tuo metu labai aktualios ir opios problemos. Nors „Tėvynės sargas“ buvo redaguojamas kunigų, vadinti jį kunigų laikraščiu nebūtų visai teisinga.
427 096

pakeitimai