Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 4: Eilutė 4:
== Pirmoji Padalijimo konvencija ==
== Pirmoji Padalijimo konvencija ==


[[Rusija|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] lapkričio 16 d. numalšino [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vadovaujamą sukilimą. Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. spalio 24 d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t.y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (priklausė jai iki I pasaulinio karo). Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai). Ne tik Lenkijos, bet ir LDK dalybose dalyvavo Austrija: pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai). Beje, šis faktas paprastai nutylimas.
[[Rusija|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] [[lapkričio 16]] d. numalšino [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vadovaujamą sukilimą. Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. [[spalio 24]] d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t.y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (priklausė jai iki I pasaulinio karo). Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai). Ne tik Lenkijos, bet ir LDK dalybose dalyvavo Austrija: pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai). Beje, šis faktas paprastai nutylimas.


== Antroji Padalijimo konvencija ==
== Antroji Padalijimo konvencija ==


[[1795]] m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas ištremtas į [[Gardinas|Gardiną]] (po [[Kotryna II|Kotrynos II]] mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).
[[1795]] m. [[sausio 26]] d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. [[lapkričio 25]] d. Stanislovas Augustas ištremtas į [[Gardinas|Gardiną]] (po [[Kotryna II|Kotrynos II]] mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).


== Padalijimo konvencijos panaikinimas ==
== Padalijimo konvencijos panaikinimas ==


[[1918]] rugpjūčio 29 d. Rusijos imperijos teisių perėmėja [[Sovietų Rusija]] panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos [[Baltarusijos SSR]], [[Ukrainos SSR]] ir [[Latvija]].
[[1918]] [[rugpjūčio 29]] d. Rusijos imperijos teisių perėmėja [[Sovietų Rusija]] panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos [[Baltarusijos SSR]], [[Ukrainos SSR]] ir [[Latvija]].


== Taip pat skaitykite ==
== Taip pat skaitykite ==

12:02, 16 liepos 2009 versija

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas tai 1795 metais įvykęs Lietuvos ir Lenkijos padalijimas, sunaikinęs šią valstybę.

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Pirmoji Padalijimo konvencija

Rusijos ir Prūsijos kariuomenės 1794 lapkričio 16 d. numalšino Tado Kosciuškos vadovaujamą sukilimą. Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t.y. etninės lietuvių žemės, ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (priklausė jai iki I pasaulinio karo). Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė, kaip dalis Vienos kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai). Ne tik Lenkijos, bet ir LDK dalybose dalyvavo Austrija: pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo Bugo) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai). Beje, šis faktas paprastai nutylimas.

Antroji Padalijimo konvencija

1795 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą ir panaikino valstybingumo likučius; buvo nubrėžtos tikslios sienos. Prie konvencijos pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Pasirašius šį aktą, 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas ištremtas į Gardiną (po Kotrynos II mirties perkeltas į Peterburgą, ten ir mirė).

Padalijimo konvencijos panaikinimas

1918 rugpjūčio 29 d. Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija panaikino Abiejų Tautų Respublikos padalijimų aktus, tačiau valstybė jau neatsikūrė. Susidarė dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija. Kitose ATR priklausiusios teritorijos dalyse sukurtos Baltarusijos SSR, Ukrainos SSR ir Latvija.

Taip pat skaitykite