Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:19, 16 liepos 2009 versija

LRJS (Lietuvos Respublikos Jūrų Statutas) – teisinis dokumentas, reglamentuojantis jūrinę veikla Lietuvoje.

Statuto nuostatos

Šis statutas nustato civilinių jūrinių laivų plaukiojančių su Lietuvos Respublikos vėliava, nepriklausomai nuo laivo nuosavybės formos, kapitono, vadovaujančių asmenų ir kitų įgulos narių pagrindines pareigas, atsakomybę ir teises jiems laivuose vykdant LR įstatymų ir jos pasirašytų tarptautinių susitarimų reikalavimus, taip pat apibrėžia laivo savininko pareigas, užtikrinant saugią priklausančių arba jo vadovaujamų laivų eksploatacija. Šis statutas įgyvendina LR įstatymų ir tarptautinių dokumentų reglamentuojančių jūrinę laivybą nuostatas. Laivo įgulos ir laivo savininko santykius reguliuoja šio statuto nuostatos ir LR įstatymai. Jokios laivo savininko sutartys su kitų valstybių teisiniais subjektais negali pakeisti arba papildyti šio statuto nuostatų. Šiuo statuto reikalavimai taikomi visiems laivo įgulos nariams. Konkrečias laivo įgulos narių pareigas, nenurodytas šiame statute, nustato laivo savininko pareigybinės instrukcijos, jo ir laivo kapitono potvarkiai ir įsakymai.

Istorija

1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai konvencija. Šiuo tarptautiniu teisiniu aktu Antantės valstybės įvykdė Versalio taikos sutarties nutarimus ir pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. Lietuvos Seimas Klaipėdos Konvenciją ratifikavo 1924 m. liepos 30 d., spalio 3 d. ji buvo įregistruota Tautų Sąjungos sekretoriate, o signatarinių valstybių ratifikuota 1925 m. rugpjūčio 25 d. Nuo tos dienos šis tarptautinis teisinis aktas įsigaliojo, Lietuva tapo Klaipėdos krašto suverenu, priėjo prie Baltijos jūros per Klaipėdos uostą. Klaipėdos Konvenciją sudarė keturios dalys – pati Konvencija ir trys priedėliai: statutas, uostas ir tranzitas.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, tarp jų ir Jūrų Statutas, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

Nuo laisvos nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dienos statutas buvo nuolat tobulinamas. Juo buvo patvirtinti laivo kapitono, laivo savininko, įgulos ir t.t. nuostatai. Taip pat susiję aktai su Klaipėdos uosto eksploatacija.

Nuorodos

Klaipėdos krašto istorija paruošta Algimantas Kišonas.

@@ Eilutė 7: / Eilutė 7: @@
 == [[istorija|Istorija]] ==
-m. gegužės 8 d. [[paryžius|Paryžiuje]] pasirašyta [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] perdavimo [[Lietuva]]i [[konvencija]]. Šiuo tarptautiniu teisiniu aktu [[Antantė]]s valstybės įvykdė [[Versalio sutartis|Versalio taikos sutarties]] nutarimus ir pripažino [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] Lietuvai. [[Lietuvos Steigiamasis Seimas|Lietuvos Seimas]] Klaipėdos Konvenciją ratifikavo 1924 m. liepos 30 d., spalio 3 d. ji buvo įregistruota Tautų Sąjungos sekretoriate, o signatarinių valstybių ratifikuota 1925 m. rugpjūčio 25 dieną. Nuo tos dienos šis tarptautinis teisinis aktas įsigaliojo, Lietuva tapo Klaipėdos krašto suverenu, priėjo prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] per [[Klaipėdos valstybinis jūrų uostas|Klaipėdos uostą]]. Klaipėdos Konvenciją sudarė keturios dalys – pati Konvencija ir trys priedėliai: statutas, [[uostas]] ir tranzitas.
+m. [[gegužės 8]] d. [[paryžius|Paryžiuje]] pasirašyta [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] perdavimo [[Lietuva]]i [[konvencija]]. Šiuo tarptautiniu teisiniu aktu [[Antantė]]s valstybės įvykdė [[Versalio sutartis|Versalio taikos sutarties]] nutarimus ir pripažino [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] Lietuvai. [[Lietuvos Steigiamasis Seimas|Lietuvos Seimas]] Klaipėdos Konvenciją ratifikavo 1924 m. [[liepos 30]] d., [[spalio 3]] d. ji buvo įregistruota Tautų Sąjungos sekretoriate, o signatarinių valstybių ratifikuota 1925 m. [[rugpjūčio 25]] d. Nuo tos dienos šis tarptautinis teisinis aktas įsigaliojo, Lietuva tapo Klaipėdos krašto suverenu, priėjo prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] per [[Klaipėdos valstybinis jūrų uostas|Klaipėdos uostą]]. Klaipėdos Konvenciją sudarė keturios dalys – pati Konvencija ir trys priedėliai: statutas, [[uostas]] ir tranzitas.
-m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, tarp jų ir '''Jūrų Statutas''', kurie neprieštarauja [[konstitucija|Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui]].
+m. [[kovo 11]] d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, tarp jų ir '''Jūrų Statutas''', kurie neprieštarauja [[konstitucija|Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui]].
 Nuo laisvos nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dienos statutas buvo nuolat tobulinamas. Juo buvo patvirtinti [[laivo_kapitonas|laivo kapitono]], [[laivo_savininkas|laivo savininko]], [[laivo įgula|įgulos]] ir t.t. nuostatai. Taip pat susiję aktai su [[Klaipėdos_valstybinis_jūrų_uostas|Klaipėdos uosto]] eksploatacija.