Socialistinio darbo didvyris: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Kazachstan panaikinimas |
S wiki sintakse 4 |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
TSKP CK Pirmasis sekretorius [[Nikita Chruščiovas]], būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui [[Andrejus Sacharovas|A. Sacharovui]] už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o [[Perestroika|perestroikos]] laikais - grąžinti. |
TSKP CK Pirmasis sekretorius [[Nikita Chruščiovas]], būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui [[Andrejus Sacharovas|A. Sacharovui]] už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o [[Perestroika|perestroikos]] laikais - grąžinti. |
||
[[Tarybų Sąjungos maršalas]] [[Dmitrijus Ustinovas]] buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas]] maršalas [[Klimentas Vorošilovas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius [[Leonidas Brežnevas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - [[Kazachija|Kazachstano]] dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. gruodžio 21 d.). |
[[Tarybų Sąjungos maršalas]] [[Dmitrijus Ustinovas]] buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas]] maršalas [[Klimentas Vorošilovas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius [[Leonidas Brežnevas]] buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - [[Kazachija|Kazachstano]] dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. [[gruodžio 21]] d.). |
||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
Socialistinio darbo didvyrio vardas Lietuvoje buvo suteiktas tokiems asmenims kaip [[Antanas Sniečkus]]; [[Motiejus Šumauskas]]; [[Justas Paleckis]]; [[Eduardas Mieželaitis]], poetas; [[Jonas Kubilius]], akademikas, VU rektorius; Česlovas Levickas, Klaipėdos jūrų uosto darbininkas; Anzelmas Voiška, gydytojas; P. Svilainis, frezuotojas; Zenonas Jonaitis, statybininkas; Kostas Gvazdžiauskas, žemdirbys; Leonas Merkelis, gydytojas; Vytautas Pūkas, statybininkas; Aleksandras Lašukas, statybininkas; [[Z. Dokšas]], buv. Juknaičių TŪ direktorius; Juozas Kondrotas, kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas; [[Pranas Noreika]], Elektrėnų valst. elektrinės direktorius; [[Juras Požela]], akademikas; buvęs LMA prezidentas; [[Juozas Matulis]], akademikas; buvęs LMA prezidentas; A.Malinauskas, kolūkio pirmininkas. |
Socialistinio darbo didvyrio vardas Lietuvoje buvo suteiktas tokiems asmenims kaip [[Antanas Sniečkus]]; [[Motiejus Šumauskas]]; [[Justas Paleckis]]; [[Eduardas Mieželaitis]], poetas; [[Jonas Kubilius]], akademikas, VU rektorius; Česlovas Levickas, Klaipėdos jūrų uosto darbininkas; Anzelmas Voiška, gydytojas; P. Svilainis, frezuotojas; Zenonas Jonaitis, statybininkas; Kostas Gvazdžiauskas, žemdirbys; Leonas Merkelis, gydytojas; Vytautas Pūkas, statybininkas; Aleksandras Lašukas, statybininkas; [[Z. Dokšas]], buv. Juknaičių TŪ direktorius; Juozas Kondrotas, kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas; [[Pranas Noreika]], Elektrėnų valst. elektrinės direktorius; [[Juras Požela]], akademikas; buvęs LMA prezidentas; [[Juozas Matulis]], akademikas; buvęs LMA prezidentas; A. Malinauskas, kolūkio pirmininkas. |
||
== Nuorodos (rusų k.) == |
== Nuorodos (rusų k.) == |
||
11:12, 16 liepos 2009 versija
Socialistinio darbo didvyris (rus. Герой Социалистического Труда) - TSRS garbės vardas, teiktas 1938-1991 m., aukščiausias pasižymėjimo darbe ženklas. Sprendimą dėl šio vardo suteikimo priimdavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Suteikiant šį vardą būdavo įteikiamas Lenino ordinas bei auksinis"Pjautuvo ir kūjo" medalis. Dukart Socialistinio darbo didvyrio gimtinėje būdavo pastatomas jo bronzinis biustas.
Žinomi Socialistinio darbo didvyriai
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Per visą TSRS istoriją šis garbės vardas buvo suteiktas 19 tūkstančių kartų, tame tarpe daugiau nei šimtui žmonių - du kartus, o 16-kai - triskart.
Pirmajam Socialistinio darbo didvyrio vardas buvo suteiktas J.Stalinui, jo 60-mečio proga 1939 metais. Įdomus faktas: J. Stalinas buvo ir Tarybų Sąjungos didvyris, tačiau sakydavosi nevertas šio apdovanojimo ir niekada nesegėjo TSRS Didvyrio Aukso Žvaigždės, nors „Pjautuvo ir kūjo“ medalį segėjo nuolat.
Triskart Socialistinio darbo didvyriais buvo: akademikai A. Aleksandrovas,J. Zeldovičius, Mstislavas Keldyšas, I. Kurčiatovas, J. Charitonas, K. Ščiolkinas; aviakonstruktoriai N. Tupolevas bei S. Iljušinas; sunkiųjų tankų konstruktorius N. Duchovas, gynybinės pramonės organizatoriai B. Vannikovas bei J. Slavskis, kolūkio pirmininkas Ch. Tursunkulovas, Kazachstano komunistų partijos vadovas Dinmuchamedas Kunajevas ir TSKP CK Generalinis sekretorius Konstantinas Černenka. TSKP CK Pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas, būdamas triskart Socialistinio darbo didvyriu, buvo dar ir Tarybų Sąjungos didvyriu; triskart Socialistinio darbo didvyriui akademikui A. Sacharovui už antitarybinę veiklą šie vardai buvo atimti, o perestroikos laikais - grąžinti.
Tarybų Sąjungos maršalas Dmitrijus Ustinovas buvo dukart Socialistinio darbo didvyris ir Tarybų Sąjungos didvyris; TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas maršalas Klimentas Vorošilovas buvo Socialistinio darbo didvyris ir dukart Tarybų Sąjungos didvyris; TSKP CK Generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas buvo Socialistinio darbo didvyris ir triskart Tarybų Sąjungos didvyris. Paskutinis asmuo, kuriam suteiktas šis vardas - Kazachstano dainininkė B. Tulegenova (apdovanota 1991 m. gruodžio 21 d.).
Lietuvoje
Socialistinio darbo didvyrio vardas Lietuvoje buvo suteiktas tokiems asmenims kaip Antanas Sniečkus; Motiejus Šumauskas; Justas Paleckis; Eduardas Mieželaitis, poetas; Jonas Kubilius, akademikas, VU rektorius; Česlovas Levickas, Klaipėdos jūrų uosto darbininkas; Anzelmas Voiška, gydytojas; P. Svilainis, frezuotojas; Zenonas Jonaitis, statybininkas; Kostas Gvazdžiauskas, žemdirbys; Leonas Merkelis, gydytojas; Vytautas Pūkas, statybininkas; Aleksandras Lašukas, statybininkas; Z. Dokšas, buv. Juknaičių TŪ direktorius; Juozas Kondrotas, kolūkio Ukmergės raj. pirmininkas; Pranas Noreika, Elektrėnų valst. elektrinės direktorius; Juras Požela, akademikas; buvęs LMA prezidentas; Juozas Matulis, akademikas; buvęs LMA prezidentas; A. Malinauskas, kolūkio pirmininkas.