Perkūno namas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
2 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
'''Perkūno namas''' stovi [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], prie [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčios]]. Tai senas, originalus [[gotika|gotikinės]] architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir [[Saulė]]s simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų.
 
Iš pradžių Perkūno namas buvo dvilypis trobesys. Viena jo dalis buvo dabar esantis pastatas, kita – tokių pat gabaritų sandėlis (nugriautas XVIII a.). Išlikusią namo dalį nuo sandėlio skyrė kapitalinė vidaus siena (dabartinis šiaurinis fasadas). Toks pastato susidvejinimas yra vienintelis Lietuvos gotikos architektūroje.
 
Perkūno namą tyrinėjo daug mokslininkų. Iš jų pažymėtinas jėzuitas dailininkas Gizevičius ([[1825]] m.). Jo duomenimis, seniau namas buvęs kvadratinio plano, vienoje vidaus pusėje buvęs kaminas, ant stogo buvusi dievaičio [[Perkūnas|Perkūno]], laikančio rankose žibintus, statula. Vėliau ji nuimta ir išgabenta į [[Vilnius|Vilnių]]. Namų rūsyje buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. Namo pietinėje pusėje buvusį kiemą supo 3 metrų aukščio mūrinė tvora.
Spėjama, jog šiame name [[1610]] m. gimė pirmasis Kojelavičių sūnus [[Albertas Kojelavičius|Albertas]], būsimasis Lietuvos istorikas, [[VU|Vilniaus universiteto]] profesorius ir rektorius.
 
XVII a. namas priklausė Žemaičių pilininkui Jonui Lackiui. Šis [[1643]] m. juos pardavė jėzuitams, kurie tada neturėjo savo bažnyčios. Perkūno namas buvo kelis kartus rekonstruotas. [[1643]]–[[1722]] m. pastate (II aukšte) įrengta jėzuitų [[koplyčia]]. 1643 m. dviejų rūsio patalpų medinių sijų perdengimas pakeistas cilindriniu skliautu. XVIII a. pab. trobesys pritaikytas jėzuitų mokyklai.
 
[[Vaizdas:Kowno.jpg|thumb|200px|left|Perkūno namas 1895 m.]]
427 096

pakeitimai

Naršymo meniu