Maskvos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Maskvos mūšis''' ([[Rusų kalba|rus.]] ''Битва за Москву''), tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl [[Maskva|Maskvos]] per [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]] nuo [[1941]] m. [[spalio 1]] d. iki [[1942]] m. sausio pabaigos-vasario pradžios. Tai buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių.
'''Maskvos mūšis''' ([[Rusų kalba|rus.]] ''Битва за Москву''), tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl [[Maskva|Maskvos]] per [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinį karą]] nuo [[1941]] m. [[spalio 1]] d. iki [[1942]] m. sausio pabaigos - vasario pradžios. Tai buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių.


Vykdydamas [[Barbarosos planas|Barbarosos planą]] Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.
Vykdydamas [[Barbarosos planas|Barbarosos planą]] Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.
Eilutė 7: Eilutė 7:
[[Vokietija|Vokietijos]] karinė vadovybė karo su [[TSRS]] baigtį siejo su [[Maskva|Maskvos]] užėmimu. Maskva buvo svarbi kaip susisiekimo ir komunikacijų centras, politinis sovietų centras ir svarbus pramonės rajonas. Sostinės užėmimas turėjo padaryti didelį smūgį moralinį rusams ir likusiam pasauliui. Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „''Taifūnas''“. Pagal jos planą vokiečių tankų grupuotės turėjo pralaužti tarybinės armijos gynybą, sunaikinti pagrindines gynėjų jėgas, apeiti Maskvą iš šiaurės ir pietų, ją apsupti ir užimti.
[[Vokietija|Vokietijos]] karinė vadovybė karo su [[TSRS]] baigtį siejo su [[Maskva|Maskvos]] užėmimu. Maskva buvo svarbi kaip susisiekimo ir komunikacijų centras, politinis sovietų centras ir svarbus pramonės rajonas. Sostinės užėmimas turėjo padaryti didelį smūgį moralinį rusams ir likusiam pasauliui. Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „''Taifūnas''“. Pagal jos planą vokiečių tankų grupuotės turėjo pralaužti tarybinės armijos gynybą, sunaikinti pagrindines gynėjų jėgas, apeiti Maskvą iš šiaurės ir pietų, ją apsupti ir užimti.


[[Smolensko katilas|Mūšyje Smolensko katile]] (1941 m. liepos 10 - rugpjūčio 3 d.) pralaužta pirmoji sovietų gynybos linija sauganti Maskvą. Tačiau 1941 m. rugpjūčio mėn. Hitleris nurodė permesti šarvuotasias divizijas iš armijų grupės "Centras" į šiaurę - link Leningrado ir į pietus - link [[Kijevas|Kijevo]], o centrinį frontą padaryti gynybiniu.
[[Smolensko katilas|Mūšyje Smolensko katile]] (1941 m. [[liepos 10]] d.- [[rugpjūčio 3]] d.) pralaužta pirmoji sovietų gynybos linija sauganti Maskvą. Tačiau 1941 m. rugpjūčio mėn. Hitleris nurodė permesti šarvuotasias divizijas iš armijų grupės "Centras" į šiaurę - link Leningrado ir į pietus - link [[Kijevas|Kijevo]], o centrinį frontą padaryti gynybiniu.


== Mūšio eiga ==
== Mūšio eiga ==

01:00, 16 liepos 2009 versija

Maskvos mūšis (rus. Битва за Москву), tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl Maskvos per II Pasaulinį karą nuo 1941 m. spalio 1 d. iki 1942 m. sausio pabaigos - vasario pradžios. Tai buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių.

Vykdydamas Barbarosos planą Vermachtas giliai įsiveržė į sovietų teritoriją. Didelės sovietų karinės grupės buvo sunaikintos apsupties katiluose, dėl to daugelis vokiečių ir užsienio stebėtojų manė, kad artimiausioje ateityje Tarybų Sąjunga nebegalės tęsti karo.

Pagal Hitlerio planus iki Maskvos užkariavimo turėjo būti palaužta sovietų karinė galia bei Rusijos šiaurėje ir pietuose, taip pat Ukrainoje, užimti svarbiausi ekonominiai regionai. Be to, Hitleris norėjo užimti Krymą ir taip panaikinti sovietų aviacijos antskrydžių grėsmę Rumunijos naftos gavybos rajonams.

Vokietijos karinė vadovybė karo su TSRS baigtį siejo su Maskvos užėmimu. Maskva buvo svarbi kaip susisiekimo ir komunikacijų centras, politinis sovietų centras ir svarbus pramonės rajonas. Sostinės užėmimas turėjo padaryti didelį smūgį moralinį rusams ir likusiam pasauliui. Nepavykus užimti Maskvos per pirmąsias karo savaites, Vokietijos karo strategai parengė didelę puolamąją operaciją „Taifūnas“. Pagal jos planą vokiečių tankų grupuotės turėjo pralaužti tarybinės armijos gynybą, sunaikinti pagrindines gynėjų jėgas, apeiti Maskvą iš šiaurės ir pietų, ją apsupti ir užimti.

Mūšyje Smolensko katile (1941 m. liepos 10 d.- rugpjūčio 3 d.) pralaužta pirmoji sovietų gynybos linija sauganti Maskvą. Tačiau 1941 m. rugpjūčio mėn. Hitleris nurodė permesti šarvuotasias divizijas iš armijų grupės "Centras" į šiaurę - link Leningrado ir į pietus - link Kijevo, o centrinį frontą padaryti gynybiniu.

Mūšio eiga

Taifūnas“ prasidėjo 1941 m. rugsėjo 30 d. Vokiečiai pralaužė Vakarų ir Rezervinio frontų gynybą, privertė trauktis ir Briansko fronto kariuomenę. Vadovauti Maskvos gynybai buvo pavesta G.Žukovui.

1941 m. spalio 17 d. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Tverę, priartėjo iki Volokolamsko, Naros upės, Tulos, Livnų. Kautynės vyko 80–100 km į vakarus nuo Maskvos. Ypač atkaklios kautynės vyko Tulos srityje ir į šiaurę nuo Maskvos; iš šiaurės vokiečiai prasiveržė iki Maskvos kanalo ir priartėjo prie Maskvos per 25–30 km.

Tačiau įnirtingas tarybinės armijos priešinimasis ir prasidėjusi žiema sustabdė vokiečių puolimą. Tuo pasinaudojo TSRS kariuomenės vadovybė. Ji nutarė pradėti bendrąjį tarybinės armijos puolimą trimis TSRSVokietijos fronto strateginėmis kryptimis; šiaurės vakarų (prieš armijų grupę „Šiaurė“), vakarų (prieš armijų grupę „Centras“) ir pietvakarių (prieš armijų grupę „Pietūs“). Puolimas prasidėjo 1942 m. sausio 7 d.

Iki 1942 m. balandžio 20 d. vokiečiai buvo nublokšti į vakarus nuo Maskvos (vietomis 350–400 km).

Vokietijos kariuomenė patyrė pirmąjį didelį pralaimėjimą II Pasauliniame kare.

Nuoroda

Šablonas:Link FA


Šablonas:Link FA