Lyguo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n
 
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Jāņi.JPG|thumb|right|250px|Šventė Vidžemėje]]
[[Vaizdas:Jāņi.JPG|thumb|right|250px|Šventė Vidžemėje]]
'''Lyguo''' (Līgo svētki), '''Janių šventė''' – tradicinė [[Latviai|latvių]] liaudies šventė, švenčiama per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] (naktį iš birželio 23 į 24). Šią šventę atitinka lietuvių [[Joninės]], rytų slavų [[Ivano Kupalos diena]].
'''Lyguo''' (Līgo svētki), '''Janių šventė''' – tradicinė [[Latviai|latvių]] liaudies šventė, švenčiama per [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžą]] (naktį iš birželio 23 į 24). Šią šventę atitinka lietuvių [[Joninės]], rytų slavų [[Ivano Kupalos diena]].


Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės|Petrinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“.
Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki [[Petrinės|Petrinių]]) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“.

16:19, 15 liepos 2009 versija

Šventė Vidžemėje

Lyguo (Līgo svētki), Janių šventė – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą (naktį iš birželio 23 į 24). Šią šventę atitinka lietuvių Joninės, rytų slavų Ivano Kupalos diena.

Lyguo šventė susiformavo I tūkstantmečio antrojoje pusėje. Šventės papročiuose esama daug elementų, susijusių senovės žemdirbių ir gyvulių augintojų tikėjimu gamtos jėgomis. Dvi savaites prieš Lyguo šventę ir penkias dienas po jos (iki Petrinių) būdavo dainuojamos dainos, turinčios priedainį „lyguo“.

Šventės išvakarėse būdavo renkamos žolės ir gėlės, pinami vainikai, naktį aukštose vietose kūrenamos ugnys, šokinėjama per laužus, ieškoma paparčio žiedo.[1]

Šventės dieną po stogu kaišiojamas kvapnusis ajeras. Jis smulkiai pjaustomas ir barstomas gryčioje bei lauke prieš duris. Tikėta, kad kvapniojo ajero panašumas į kardą atbaido raganas. Namai kaišomi kiečiais, merginos jais susijuosia liemenį, kas, kaip buvo manoma, apsaugo nuo piktųjų dvasių.[2]

Šaltiniai

  1. LyguoLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 23-24 psl.
  2. http://vydija.puslapiai.lt/kalendorius/birzelis/Jonines%20Rasos%20-%20Vagriene.htm