Edmundas Kazimieras Zavadskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 3: Eilutė 3:
==Biografija==
==Biografija==


Gimė 1944 m. gegužės 12 d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Mokėsi [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] [[Rimšės pagrindinė mokykla|Rimšės vid. mokykloje]]. Čia baigė tik tris klases. Šeima buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. Mokėsi [[Vorkuta|Vorkutos]] rusiškose mokyklose. Nuo V iki IX klasės – vakarinėse. Tik paskutinę klasę baigė [[Dūkšto vidurinė mokykla|Dūkšto dieninėje vidurinėje mokykloje]]. Dirbo Gubavos aštuonmetėje mokykloje matematikos mokytoju ir kartu studijavo [[KPI|Kauno Politechnikos instituto]] neakivaizdiniame skyriuje. 1963 m. pradėjo studijuoti statybą [[KPI]] Vilniaus filiale. Baigęs institutą 1968 m. jis dirbo KPI Statybinių konstrukcijų katedros vyr. laborantu, vėliau – Mechanikos katedros laboratorijos vedėju. 1969 metais KPI Vilniaus filialą pertvarkius į [[VISI|Vilniaus inžinerinį statybos institutą]] (VISI) įstojo į šio instituto aspirantūrą. 1973 m. apgynė daktaro disertaciją.
Gimė 1944 m. [[gegužės 12]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Mokėsi [[Ignalinos rajonas|Ignalinos raj.]] [[Rimšės pagrindinė mokykla|Rimšės vid. mokykloje]]. Čia baigė tik tris klases. Šeima buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. Mokėsi [[Vorkuta|Vorkutos]] rusiškose mokyklose. Nuo V iki IX klasės – vakarinėse. Tik paskutinę klasę baigė [[Dūkšto vidurinė mokykla|Dūkšto dieninėje vidurinėje mokykloje]]. Dirbo Gubavos aštuonmetėje mokykloje matematikos mokytoju ir kartu studijavo [[KPI|Kauno Politechnikos instituto]] neakivaizdiniame skyriuje. 1963 m. pradėjo studijuoti statybą [[KPI]] Vilniaus filiale. Baigęs institutą 1968 m. jis dirbo KPI Statybinių konstrukcijų katedros vyr. laborantu, vėliau – Mechanikos katedros laboratorijos vedėju. 1969 metais KPI Vilniaus filialą pertvarkius į [[VISI|Vilniaus inžinerinį statybos institutą]] (VISI) įstojo į šio instituto aspirantūrą. 1973 m. apgynė daktaro disertaciją.


Nuo 1973 m. – VISI Statybos darbų technologijos katedros asistentas, 1974 m. – vyr. dėstytojas, 1978 m. – docentas, 1987 –1990 m. – šios katedros vedėjas.
Nuo 1973 m. – VISI Statybos darbų technologijos katedros asistentas, 1974 m. – vyr. dėstytojas, 1978 m. – docentas, 1987 –1990 m. – šios katedros vedėjas.


1987 m. E.K.Zavadskas Maskvos inžineriniame statybos institute apgynė habilitacinį darbą “Technologinių statybos procesų daugiatikslė selektonovacija”. 1989 m. jam suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.
1987 m. E. K. Zavadskas Maskvos inžineriniame statybos institute apgynė habilitacinį darbą “Technologinių statybos procesų daugiatikslė selektonovacija”. 1989 m. jam suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.


1990 m. jis buvo išrinktas Vilniaus inžinerinio statybos instituto rektoriumi. Jo iniciatyva, vykdant jo rinkimų programą, VISI buvo reorganizuotas į Vilniaus Technikos universitetą.
1990 m. jis buvo išrinktas Vilniaus inžinerinio statybos instituto rektoriumi. Jo iniciatyva, vykdant jo rinkimų programą, VISI buvo reorganizuotas į Vilniaus Technikos universitetą.


1991 m. E.K. Zavadskas išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos nariu ekspertu, o 1992 m. – Ukrainos technologinės kibernetikos akademijos tikruoju nariu akademiku, 1994 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu, 1996 m. - Rusijos Architektūros ir statybos akademijos užsienio nariu.
1991 m. E. K. Zavadskas išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos nariu ekspertu, o 1992 m. – Ukrainos technologinės kibernetikos akademijos tikruoju nariu akademiku, 1994 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu, 1996 m. - Rusijos Architektūros ir statybos akademijos užsienio nariu.


Jis parengė 13 mokslų daktarų ir 2 habilituotus technikos mokslų daktarus. Yra išleidęs virš 50 knygų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis. Parašė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių bei virš 70 straipsnių , kuriuose gvildenama aukštųjų mokyklų problemos. Jis yra 18 mokslo darbų rinkinių redaktorius, daugelio mokslo žurnalų redkolegijų narys, prisidėjo prie daugelio konferencijų ir kongresų organizavimo. Įvairių įmonių, mokslo institutų užsakymu atliko per 40 mokslo tyrimo darbų. E.K. Zavadskas yra tarptautinių organizacijų CONFIRM ir ILGEE narys, ten atstovauja Pabaltijo valstybėms.
Jis parengė 13 mokslų daktarų ir 2 habilituotus technikos mokslų daktarus. Yra išleidęs virš 50 knygų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis. Parašė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių bei virš 70 straipsnių, kuriuose gvildenama aukštųjų mokyklų problemos. Jis yra 18 mokslo darbų rinkinių redaktorius, daugelio mokslo žurnalų redkolegijų narys, prisidėjo prie daugelio konferencijų ir kongresų organizavimo. Įvairių įmonių, mokslo institutų užsakymu atliko per 40 mokslo tyrimo darbų. E. K. Zavadskas yra tarptautinių organizacijų CONFIRM ir ILGEE narys, ten atstovauja Pabaltijo valstybėms.


Vyriausiasis redaktorius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalo "Journal of Civil Engineering and Management", VGTU mokslo žurnalo "Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas"; redaktorius - "International Journal of Strategic Property Management", VGTU mokslo žurnalo "Verslas: teorija ir praktika"
Vyriausiasis redaktorius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalo "Journal of Civil Engineering and Management", VGTU mokslo žurnalo "Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas"; redaktorius - "International Journal of Strategic Property Management", VGTU mokslo žurnalo "Verslas: teorija ir praktika"

15:09, 15 liepos 2009 versija

Edmundas Kazimieras Zavadskas (g. 1944 m.) - Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pirmasis prorektorius, VGTU senato narys, profesorius ir Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas.

Biografija

Gimė 1944 m. gegužės 12 d. Vilniuje. Mokėsi Ignalinos raj. Rimšės vid. mokykloje. Čia baigė tik tris klases. Šeima buvo ištremta į Sibirą. Mokėsi Vorkutos rusiškose mokyklose. Nuo V iki IX klasės – vakarinėse. Tik paskutinę klasę baigė Dūkšto dieninėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Gubavos aštuonmetėje mokykloje matematikos mokytoju ir kartu studijavo Kauno Politechnikos instituto neakivaizdiniame skyriuje. 1963 m. pradėjo studijuoti statybą KPI Vilniaus filiale. Baigęs institutą 1968 m. jis dirbo KPI Statybinių konstrukcijų katedros vyr. laborantu, vėliau – Mechanikos katedros laboratorijos vedėju. 1969 metais KPI Vilniaus filialą pertvarkius į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI) įstojo į šio instituto aspirantūrą. 1973 m. apgynė daktaro disertaciją.

Nuo 1973 m. – VISI Statybos darbų technologijos katedros asistentas, 1974 m. – vyr. dėstytojas, 1978 m. – docentas, 1987 –1990 m. – šios katedros vedėjas.

1987 m. E. K. Zavadskas Maskvos inžineriniame statybos institute apgynė habilitacinį darbą “Technologinių statybos procesų daugiatikslė selektonovacija”. 1989 m. jam suteiktas mokslinis profesoriaus vardas.

1990 m. jis buvo išrinktas Vilniaus inžinerinio statybos instituto rektoriumi. Jo iniciatyva, vykdant jo rinkimų programą, VISI buvo reorganizuotas į Vilniaus Technikos universitetą.

1991 m. E. K. Zavadskas išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos nariu ekspertu, o 1992 m. – Ukrainos technologinės kibernetikos akademijos tikruoju nariu akademiku, 1994 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu, 1996 m. - Rusijos Architektūros ir statybos akademijos užsienio nariu.

Jis parengė 13 mokslų daktarų ir 2 habilituotus technikos mokslų daktarus. Yra išleidęs virš 50 knygų lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis. Parašė daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių bei virš 70 straipsnių, kuriuose gvildenama aukštųjų mokyklų problemos. Jis yra 18 mokslo darbų rinkinių redaktorius, daugelio mokslo žurnalų redkolegijų narys, prisidėjo prie daugelio konferencijų ir kongresų organizavimo. Įvairių įmonių, mokslo institutų užsakymu atliko per 40 mokslo tyrimo darbų. E. K. Zavadskas yra tarptautinių organizacijų CONFIRM ir ILGEE narys, ten atstovauja Pabaltijo valstybėms.

Vyriausiasis redaktorius: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalo "Journal of Civil Engineering and Management", VGTU mokslo žurnalo "Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas"; redaktorius - "International Journal of Strategic Property Management", VGTU mokslo žurnalo "Verslas: teorija ir praktika"

Nuorodos