Jungiamasis audinys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: eo:Konektiva histo |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Jungiamasis audinys''' (lot. ''textus connectivus'') – [[audinys|audinių]] grupė, padedanti palaikyti organizmo [[homeostazė|homeostazę]]. Susideda iš [[Jungiamojo audinio ląstelės|ląstelių]] ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų [[Mezenchima|mezenchimos]] ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę ([[fagocitozė]], imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis: |
'''Jungiamasis audinys''' (lot. ''textus connectivus'') – [[audinys|audinių]] grupė, padedanti palaikyti organizmo [[homeostazė|homeostazę]]. Susideda iš [[Jungiamojo audinio ląstelės|ląstelių]] ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų [[Mezenchima|mezenchimos]] ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę ([[fagocitozė]], imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis: |
||
* ''Skaidulinis'' |
* ''Skaidulinis'' |
||
:[[Purusis jungiamasis audinys|Purusis]], |
: [[Purusis jungiamasis audinys|Purusis]], |
||
:[[Glaudusis jungiamasis audinys|Glaudusis]]. |
: [[Glaudusis jungiamasis audinys|Glaudusis]]. |
||
* ''Specialusis'' |
* ''Specialusis'' |
||
:[[Elastinis jungiamasis audinys|Elastinis]], |
: [[Elastinis jungiamasis audinys|Elastinis]], |
||
:[[Riebalinis audinys|Riebalinis]], |
: [[Riebalinis audinys|Riebalinis]], |
||
:[[Tinklinis jungiamasis audinys|Retikulinis]], |
: [[Tinklinis jungiamasis audinys|Retikulinis]], |
||
:[[Pigmentinis jungiamasis audinys|Pigmentinis]]. |
: [[Pigmentinis jungiamasis audinys|Pigmentinis]]. |
||
* ''Griaučių'' |
* ''Griaučių'' |
||
:[[Kremzlinis audinys|Kremzlinis]], |
: [[Kremzlinis audinys|Kremzlinis]], |
||
:[[Kaulinis audinys|Kaulinis]]. |
: [[Kaulinis audinys|Kaulinis]]. |
||
* ''Embrioninis'' |
* ''Embrioninis'' |
||
:[[Mezenchima]], |
: [[Mezenchima]], |
||
:[[Drebutinis audinys|Drebutinis]]. |
: [[Drebutinis audinys|Drebutinis]]. |
||
* ''[[Kraujas]]'' ir ''[[limfa]]''. |
* ''[[Kraujas]]'' ir ''[[limfa]]''. |
||
Tarpląstelinę medžiagą sudaro ''pagrindinė tarpląstelinė medžiaga'' ir ''skaidulinė medžiaga'' arba ''skaidulos''. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga - drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir [[Skaidula|skaidulų]]. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio [[Audinių skystis|audinių skysčio]]. Svarbiausi polisacharidai - glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir [[hialurono rūgštis]]). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra [[Purusis jungiamasis audinys|puriajame jungiamajame audinyje]], rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš [[Arterija|arterinių]] kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują [[Vena|veninėje]] kapiliaro dalyje. |
Tarpląstelinę medžiagą sudaro ''pagrindinė tarpląstelinė medžiaga'' ir ''skaidulinė medžiaga'' arba ''skaidulos''. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga - drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir [[Skaidula|skaidulų]]. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio [[Audinių skystis|audinių skysčio]]. Svarbiausi polisacharidai - glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir [[hialurono rūgštis]]). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra [[Purusis jungiamasis audinys|puriajame jungiamajame audinyje]], rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš [[Arterija|arterinių]] kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują [[Vena|veninėje]] kapiliaro dalyje. |
||
Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: [[Kolageninės skaidulos|kolageninės]], [[Elastinės skaidulos|elastinės]] ir [[Tinklinės skaidulos|tinklinės]]. |
Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: [[Kolageninės skaidulos|kolageninės]], [[Elastinės skaidulos|elastinės]] ir [[Tinklinės skaidulos|tinklinės]]. |
||
22:56, 14 liepos 2009 versija
Jungiamasis audinys (lot. textus connectivus) – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmo homeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų mezenchimos ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę (fagocitozė, imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis:
- Skaidulinis
- Specialusis
- Griaučių
- Embrioninis
Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindinė tarpląstelinė medžiaga ir skaidulinė medžiaga arba skaidulos. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga - drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir skaidulų. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio audinių skysčio. Svarbiausi polisacharidai - glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir hialurono rūgštis). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra puriajame jungiamajame audinyje, rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš arterinių kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują veninėje kapiliaro dalyje. Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: kolageninės, elastinės ir tinklinės.