ELTA

ELTA logotipas

ELTA – nacionalinė Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.

Eltos pirmasis direktorius buvo Lietuvai pasišventęs šveicaras literatūros profesorius, publicistas, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras Juozas Eretas.

1920–1940 m. ELTA turėjo tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penki teletaipai siuntė žinias iš Reuters, DNB, Havas, Stefani ir TASS. Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto – ir sporto tarnybos.

1940 m. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, ELTA buvo prijungta prie bendros TSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS'o. Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų respublikų ir užsienio šalių informacijos agentūroms.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai Eltos ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – akcinė bendrovė.

Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR – TASS'o, dpa, AFP, XINHUA agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – Estijos ETA, Baltarusijos BELTA, Latvijos LETA, Lenkijos PAP. Iš viso pasaulio ELTA operatyviai gauna Europos fotonaujienų agentūros EPA fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

2004 m. spalio mėn. 57,93% naujienų agentūros ELTA akcijų paketą iš koncerno „MG Baltic“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90% akcijų valdo „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus.

Direktoriai

• 1920–1922 m. – Juozas Eretas,
• 1922–1923 m. – Matas Šalčius,
• 1923 m. – M. Bagdonas,
• 1924–1926 m. – M. Avietėnaitė,
• 1926–1927 m. – Justas Paleckis,
• 1927–1928 m. – A. Jakobas,
• 1928–1934 m. – E. Turauskas,
• 1934–1939 m. – P. Dailidė,
• 1939–1940 m. – V. Gustainis,
• 1940–1941 m. – Kostas Korsakas,
• 1944–1945 m. – A. Jermakovas,
• 1945–1953 m. – A. Murachtanovas,
• 1953–1978 m. – D. Roda,
• 1978–1982 m. – F. Pažūsis,
• 1982–1989 m. – A. Stankevičius,
• 1989–1990 m. – R. Grikevičius,
• 1990–1991 m. – R. Barysas,
• 1991 m. – V. Putelis,
• 1992–1993 m. – A. Gurskis,
• 1993–1996 m. – A. Semaška,
• 1996 – 2004 m. – K. Jankauskas,
• 2004 – 2005 m. – R. Kurlianskis,
• 2005 m. – R. Kanapienis.

Nuorodos

• Oficialus tinklalapis