Drobė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lenkij panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 3: Eilutė 3:
[[Vaizdas:Linen cloth.jpg|thumb|Drobės audinys, rastas prie [[Mirties jūra|Mirties jūros]]]]
[[Vaizdas:Linen cloth.jpg|thumb|Drobės audinys, rastas prie [[Mirties jūra|Mirties jūros]]]]
[[Vaizdas:Weaver - Traditional making of linen.jpg|thumb|Drobės audimas]]
[[Vaizdas:Weaver - Traditional making of linen.jpg|thumb|Drobės audimas]]
'''Drobė''' – dvinytis drobinio pynimo [[audinys]] iš ilgo [[linas|linų]] pluošto arba pašukinių [[verpalai|verpalų]]. Yra ir puslininė (medvilninė ir lininė) drobė, tik ji prastesnė.
'''Drobė''' – dvinytis drobinio pynimo [[audinys]] iš ilgo [[linas|linų]] pluošto arba pašukinių [[verpalai|verpalų]]. Yra ir puslininė (medvilninė ir lininė) drobė, tik ji prastesnė.


== Klasifikacija ==
== Klasifikacija ==
Pagal apdailą skiriama nebalinta, pusbaltė, dažyta ir marginta drobė.
Pagal apdailą skiriama nebalinta, pusbaltė, dažyta ir marginta drobė.


'''Nebalinta''' (žalia), balinta ir dažyta bei marginta plona drobė tinka siūti vasariniams drabužiams. Iš jos siuvamos [[suknelė]]s, kostiumėliai, vyriški marškiniai.
'''Nebalinta''' (žalia), balinta ir dažyta bei marginta plona drobė tinka siūti vasariniams drabužiams. Iš jos siuvamos [[suknelė]]s, kostiumėliai, vyriški marškiniai.


'''Balinta''', storesnių lininių verpalų drobė skirta [[paklodė]]ms, pašukinių verpalų drobė - [[portjera|portjeroms]], takeliams, [[čiužinys|čiužiniams]], [[palapinė]]ms, vasarinės [[avalynė]]s viršui.
'''Balinta''', storesnių lininių verpalų drobė skirta [[paklodė]]ms, pašukinių verpalų drobė - [[portjera|portjeroms]], takeliams, [[čiužinys|čiužiniams]], [[palapinė]]ms, vasarinės [[avalynė]]s viršui.


Vertingiausia yra plonų siūlų tanki drobė. Siuviniai iš drobės stiprūs, gerai sugeria [[drėgmė|drėgmę]], higieniški, laidūs [[šiluma]]i, dailūs ir lengvai [[skalbimas|skalbiami]], tačiau glamžūs ir sunkiai drapiruojami.
Vertingiausia yra plonų siūlų tanki drobė. Siuviniai iš drobės stiprūs, gerai sugeria [[drėgmė|drėgmę]], higieniški, laidūs [[šiluma]]i, dailūs ir lengvai [[skalbimas|skalbiami]], tačiau glamžūs ir sunkiai drapiruojami.


Pagal gamybos būdą drobė būna namų darbo ir pramoninė.
Pagal gamybos būdą drobė būna namų darbo ir pramoninė.


== Istorija ==
== Istorija ==
Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš [[neolitas|neolito]] laikotarpio. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] rasta linų pluošto, datuojamo 7160-6150 m. iki m.e., [[Europa|Europoje]], prie dab. [[Šveicarija|Šveicarijos]] ežerų – apie 4000-2000 m. iki m.e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki [[1800]] m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje [[audimas|audimo]] amatas išpopuliarėjo.
Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš [[neolitas|neolito]] laikotarpio. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] rasta linų pluošto, datuojamo 7160-6150 m. iki m.e., [[Europa|Europoje]], prie dab. [[Šveicarija|Šveicarijos]] ežerų – apie 4000-2000 m. iki m.e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki [[1800]] m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje [[audimas|audimo]] amatas išpopuliarėjo.


== Lietuvoje ==
== Lietuvoje ==
Lietuvoje drobė austa jau [[I a.]]- [[IV a.]] [[Viduramžiai]]s Lietuvos drobė buvo žinoma ir kitose Europos šalyse. [[XVIII a.]] Lietuvos dvarų profesionalūs audėjai (atkočiai) audė labai ploną, vadinamąją ''atkočinę drobę''. Veikė [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] manufaktūra [[Šiauliai|Šiauliuose]],[[ XIX a.]] [[Oginskiai|Oginskių]] - [[Strėvininkai|Strėvininkuose]] (netoli [[Aukštadvaris|Aukštadvario]]), [[Zubovai|Zubovų]] - [[Joniškis|Joniškyje]], K. Dombrovičiaus - [[Vilkija|Vilkijoje]] ir kitos. [[XVIII a.]] pab.- XIX a. pr. dėl atsilikusių technologijų lietuviška drobė neišlaikė konkurencijos su kitų Europos šalių audiniais.
Lietuvoje drobė austa jau [[I a.]]- [[IV a.]] [[Viduramžiai]]s Lietuvos drobė buvo žinoma ir kitose Europos šalyse. [[XVIII a.]] Lietuvos dvarų profesionalūs audėjai (atkočiai) audė labai ploną, vadinamąją ''atkočinę drobę''. Veikė [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] manufaktūra [[Šiauliai|Šiauliuose]],[[ XIX a.]] [[Oginskiai|Oginskių]] - [[Strėvininkai|Strėvininkuose]] (netoli [[Aukštadvaris|Aukštadvario]]), [[Zubovai|Zubovų]] - [[Joniškis|Joniškyje]], K. Dombrovičiaus - [[Vilkija|Vilkijoje]] ir kitos. [[XVIII a.]] pab.- XIX a. pr. dėl atsilikusių technologijų lietuviška drobė neišlaikė konkurencijos su kitų Europos šalių audiniais.


Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[Lenkija|Lenkijos]].
Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[Lenkija|Lenkijos]].

05:45, 14 liepos 2009 versija

Lininės drobės
Drobės gaminiai
Drobės audinys, rastas prie Mirties jūros
Drobės audimas

Drobė – dvinytis drobinio pynimo audinys iš ilgo linų pluošto arba pašukinių verpalų. Yra ir puslininė (medvilninė ir lininė) drobė, tik ji prastesnė.

Klasifikacija

Pagal apdailą skiriama nebalinta, pusbaltė, dažyta ir marginta drobė.

Nebalinta (žalia), balinta ir dažyta bei marginta plona drobė tinka siūti vasariniams drabužiams. Iš jos siuvamos suknelės, kostiumėliai, vyriški marškiniai.

Balinta, storesnių lininių verpalų drobė skirta paklodėms, pašukinių verpalų drobė - portjeroms, takeliams, čiužiniams, palapinėms, vasarinės avalynės viršui.

Vertingiausia yra plonų siūlų tanki drobė. Siuviniai iš drobės stiprūs, gerai sugeria drėgmę, higieniški, laidūs šilumai, dailūs ir lengvai skalbiami, tačiau glamžūs ir sunkiai drapiruojami.

Pagal gamybos būdą drobė būna namų darbo ir pramoninė.

Istorija

Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš neolito laikotarpio. Artimuosiuose Rytuose rasta linų pluošto, datuojamo 7160-6150 m. iki m.e., Europoje, prie dab. Šveicarijos ežerų – apie 4000-2000 m. iki m.e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki 1800 m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje audimo amatas išpopuliarėjo.

Lietuvoje

Lietuvoje drobė austa jau I a.- IV a. Viduramžiais Lietuvos drobė buvo žinoma ir kitose Europos šalyse. XVIII a. Lietuvos dvarų profesionalūs audėjai (atkočiai) audė labai ploną, vadinamąją atkočinę drobę. Veikė Antano Tyzenhauzo manufaktūra Šiauliuose,XIX a. Oginskių - Strėvininkuose (netoli Aukštadvario), Zubovų - Joniškyje, K. Dombrovičiaus - Vilkijoje ir kitos. XVIII a. pab.- XIX a. pr. dėl atsilikusių technologijų lietuviška drobė neišlaikė konkurencijos su kitų Europos šalių audiniais.

Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami nuometai, staltiesės, drobulės. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po baudžiavos panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, rankšluosčiams. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes (krikštynos, vestuvės). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. Kraičio drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po Lenkijos.

Pramoniniu būdu drobes audė bendrovės „Siūlas“ (Biržai) ir Kučinskis-Pabedinskai (Plungė). XX a. pab.- XXI a. pr. daugiausia drobę audė bendrovės „Linas“ (Panevėžys) ir „Linų audiniai“ (Plungė). [1]

Literatūra

  • V. Savoniakaitė. Audiniai kaimo kultūroje. Vilnius, 1998
  • Petras Šalčius. Raštai. Lietuvos prekybos istorija. Vilnius, 1998.

Šaltiniai

  1. Algirdas Matukonis, Vida Savoniukaitė. Drobė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 148 psl.

Nuorodos