Daliutė Ona Matulaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Taisomos vidinės nuorodos |
S wiki sintakse 3 |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Daliutė Ona Matulaitė''' (g. [[1942]] m. [[lapkričio 25]] d. [[Jukniškės (Kelmė)|Jukniškėse]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorė. |
'''Daliutė Ona Matulaitė''' (g. [[1942]] m. [[lapkričio 25]] d. [[Jukniškės (Kelmė)|Jukniškėse]], [[Kelmės valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorė. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1969]] m. baigė [[LDI|Lietuvos dailės institutą]]. [[1970]]–[[1986]] m. [[Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla|Vilniaus vaikų dailės mokyklos]] mokytoja, nuo [[1988]] m. [[LDI|Lietuvos dailės instituto]] (nuo 1990 m. [[Vilniaus dailės akademija]]) dėstytoja, nuo [[1998]] m. profesorė. |
[[1969]] m. baigė [[LDI|Lietuvos dailės institutą]]. [[1970]]–[[1986]] m. [[Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla|Vilniaus vaikų dailės mokyklos]] mokytoja, nuo [[1988]] m. [[LDI|Lietuvos dailės instituto]] (nuo 1990 m. [[Vilniaus dailės akademija]]) dėstytoja, nuo [[1998]] m. profesorė. |
||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Kūrybai įtakos turėjo tautodailės medžio ir metalo skulptūrinė plastika, senovės [[baltai|baltų]], senovės [[kinai|kinų]], [[japonai|japonų]], [[majai|majų]], ikikrikščioniškoji [[Europa|Europos]] [[kultūra]]. Skulptūroms dažniausiai naudojamas [[granitas]], [[bronza]], [[medis]], [[terakota]]. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, paminklų, smulkiųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų (skulptorius R. Daugintis), fontanų, antkapinių paminklų (tėvams Kelmės kapinėse, [[1984]] m.), medalių („Lietuvos karikatūra – 80“). Kūriniams būdinga monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos, epiškumas. |
Kūrybai įtakos turėjo tautodailės medžio ir metalo skulptūrinė plastika, senovės [[baltai|baltų]], senovės [[kinai|kinų]], [[japonai|japonų]], [[majai|majų]], ikikrikščioniškoji [[Europa|Europos]] [[kultūra]]. Skulptūroms dažniausiai naudojamas [[granitas]], [[bronza]], [[medis]], [[terakota]]. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, paminklų, smulkiųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų (skulptorius R. Daugintis), fontanų, antkapinių paminklų (tėvams Kelmės kapinėse, [[1984]] m.), medalių („Lietuvos karikatūra – 80“). Kūriniams būdinga monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos, epiškumas. |
||
Nuo [[1972]] m. dalyvauja parodose, skulptūros simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje ([[JAV]], [[Japonija]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]], [[Latvija]], [[Vengrija]]). Individualios parodos: [[Vilnius|Vilniuje]] 1986 m., su Š. Šimulynu, 1988 m., [[1992]] m., [[1994]]–[[1996]] m., 1998 m., [[2004]] m., [[Panevėžys|Panevėžyje]] [[2001]] m., [[Šiauliai|Šiauliuose]] [[2002]] m., [[Ryga|Rygoje]] [[2008]] m. Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Lietuvos nacionalinis muziejus]], užsienio šalių muziejai. <ref>Aleksandras Indriulaitis. {{VLE|XIV}} 450 psl.</ref> |
Nuo [[1972]] m. dalyvauja parodose, skulptūros simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje ([[JAV]], [[Japonija]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai]], [[Latvija]], [[Vengrija]]). Individualios parodos: [[Vilnius|Vilniuje]] 1986 m., su Š. Šimulynu, 1988 m., [[1992]] m., [[1994]]–[[1996]] m., 1998 m., [[2004]] m., [[Panevėžys|Panevėžyje]] [[2001]] m., [[Šiauliai|Šiauliuose]] [[2002]] m., [[Ryga|Rygoje]] [[2008]] m. Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Lietuvos nacionalinis muziejus]], užsienio šalių muziejai. <ref>Aleksandras Indriulaitis. {{VLE|XIV}} 450 psl.</ref> |
||
04:00, 14 liepos 2009 versija
Daliutė Ona Matulaitė (g. 1942 m. lapkričio 25 d. Jukniškėse, Kelmės valsčius) – Lietuvos skulptorė.
Biografija
1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–1986 m. Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytoja, nuo 1988 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1998 m. profesorė.
Kūryba
Kūrybai įtakos turėjo tautodailės medžio ir metalo skulptūrinė plastika, senovės baltų, senovės kinų, japonų, majų, ikikrikščioniškoji Europos kultūra. Skulptūroms dažniausiai naudojamas granitas, bronza, medis, terakota. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, paminklų, smulkiųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų (skulptorius R. Daugintis), fontanų, antkapinių paminklų (tėvams Kelmės kapinėse, 1984 m.), medalių („Lietuvos karikatūra – 80“). Kūriniams būdinga monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos, epiškumas.
Nuo 1972 m. dalyvauja parodose, skulptūros simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Latvija, Vengrija). Individualios parodos: Vilniuje 1986 m., su Š. Šimulynu, 1988 m., 1992 m., 1994–1996 m., 1998 m., 2004 m., Panevėžyje 2001 m., Šiauliuose 2002 m., Rygoje 2008 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių muziejai. [1]
Žymiausi darbai
- Stumbras, Ąžuolyno parkas, Kaunas, 1979 m.
- Lietaus debesis, Martyno Mažvydo skulptūrų parkas, Klaipėda, 1978 m.
- Klajojantis ežeras, Martyno Mažvydo skulptūrų parkas, Klaipėda, 1979 m.
- Dvylika brolių, Martyno Mažvydo skulptūrų parkas, Klaipėda, 1984 m.
- Neringa, Klaipėda, 1983 m.
- Seserys – paminklas Lazdynų Pelėdai, Vilnius, 1995 m. (arch. Jūras Balkevičius, Rimantas Buivydas, skulpt. Dalia Matulaitė)
- Vėjų namas, V. Mačernio atminimui, 1997 m.
- Šventvakarių Ėvė – paminklas I. Simonaitytei, Priekulė, 1997 m.
- Akmens fortepijonas, fontanas, Nemenčinė, 2002 m.
- Aušra – paminklas laikraščiui „Aušra“ ir aušrininkams, Šiauliai, 2003 m.
- Ramybė – paminklas Lietuvos kariams, 1920 m. žuvusiems už Tėvynę, Berznykas, Lenkija, 2005 m.
- Gražina, Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius, 2007 m.
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Indriulaitis. Daliutė Ona Matulaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008 450 psl.