Vytautas Balčiūnas (1910): Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Vokietij panaikinimas |
S wiki sintakse 2 |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Vytautas Balčiūnas''' ([[1910 m. |
'''Vytautas Balčiūnas''' ([[1910]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Rėčiūnai]], [[Vištyčio valsčius]] – [[2003]] m. [[gegužės 28]] d. [[Putnamas]], Konektikuto valstija) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] (LKMA) narys. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, mokėsi [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], studijavo teologiją [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1933]] m. įšventintas kunigu. 1933 |
Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, mokėsi [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], studijavo teologiją [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1933]] m. įšventintas kunigu. [[1933]]–[[1936]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] pradžios mokyklų ir kalėjimo kapelionas. [[1936]]–[[1939]] m. [[Pasvalio komercinė gimnazija|Pasvalio komercinės gimnazijos]] ir pradžios mokyklos tikybos mokytojas, kapelionas. [[1939]]–[[1944]] m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto adjunktas. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] m. išvyko į [[Italija|Italiją]]. Rengė lietuviškas laidas [[Vatikano radijas|Vatikano radijuje]]. Nuo 1945 m. lietuvių [[Šv. Kazimiero kolegija|Šv. Kazimiero kolegijos]] [[Roma|Romoje]] dvasios tėvas, dėstė dvasinę teologiją ir liturgiją. [[1952]] m. baigė [[Grigaliaus universitetas|Grigaliaus universitetą]], teologijos daktaras. [[1963]] m. persikėlė į [[JAV]]. Vedė rekolekcijas lietuvių parapijoms, vyrų ir moterų vienuolijoms JAV, [[Kanada|Kanadoje]], Italijoje, Vokietijoje, [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[JK|Didžiojoje Britanijoje]], [[Australija|Australijoje]]. |
||
[[1966]] m. įkūrė ir vadovavo religinių knygų leidyklai „[[Krikščionis gyvenime]]“. Redagavo ir išleido to paties pavadinimo veikalų 28 t. seriją. Nuo [[1973]] m. LKMA sekretorius, nuo [[1988]] m. J. Matulaičio slaugos namų Putname kapelionas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė spaudai knygą „Šventoji Dvasia – Bažnyčios atnaujintoja“ ([[1976]] m.). Išvertė L. M. G. de Montfort'o knygą „Marijos paslaptis“ ([[1979]] m. 2 leid. [[1995]] m.) ir kitų religinių veikalų. [[1998]] m. Parodos katalogo „Lietuvos vienuolynų dailė“ vienas rengėjų. Lietuviškai įkalbėjo į magnetofono juostą [[Naujasis Testamentas|Naująjį Testamentą]]. <ref> {{VLE|X}}, 769 psl. </ref> |
[[1966]] m. įkūrė ir vadovavo religinių knygų leidyklai „[[Krikščionis gyvenime]]“. Redagavo ir išleido to paties pavadinimo veikalų 28 t. seriją. Nuo [[1973]] m. LKMA sekretorius, nuo [[1988]] m. J. Matulaičio slaugos namų Putname kapelionas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė spaudai knygą „Šventoji Dvasia – Bažnyčios atnaujintoja“ ([[1976]] m.). Išvertė L. M. G. de Montfort'o knygą „Marijos paslaptis“ ([[1979]] m. 2 leid. [[1995]] m.) ir kitų religinių veikalų. [[1998]] m. Parodos katalogo „Lietuvos vienuolynų dailė“ vienas rengėjų. Lietuviškai įkalbėjo į magnetofono juostą [[Naujasis Testamentas|Naująjį Testamentą]]. <ref> {{VLE|X}}, 769 psl. </ref> |
||
16:38, 13 liepos 2009 versija
Vytautas Balčiūnas (1910 m. lapkričio 21 d. Rėčiūnai, Vištyčio valsčius – 2003 m. gegužės 28 d. Putnamas, Konektikuto valstija) – Lietuvos kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) narys.
Biografija
Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijavo teologiją Vytauto Didžiojo universitete. 1933 m. įšventintas kunigu. 1933–1936 m. Panevėžio pradžios mokyklų ir kalėjimo kapelionas. 1936–1939 m. Pasvalio komercinės gimnazijos ir pradžios mokyklos tikybos mokytojas, kapelionas. 1939–1944 m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto adjunktas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945 m. išvyko į Italiją. Rengė lietuviškas laidas Vatikano radijuje. Nuo 1945 m. lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvas, dėstė dvasinę teologiją ir liturgiją. 1952 m. baigė Grigaliaus universitetą, teologijos daktaras. 1963 m. persikėlė į JAV. Vedė rekolekcijas lietuvių parapijoms, vyrų ir moterų vienuolijoms JAV, Kanadoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje.
1966 m. įkūrė ir vadovavo religinių knygų leidyklai „Krikščionis gyvenime“. Redagavo ir išleido to paties pavadinimo veikalų 28 t. seriją. Nuo 1973 m. LKMA sekretorius, nuo 1988 m. J. Matulaičio slaugos namų Putname kapelionas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė spaudai knygą „Šventoji Dvasia – Bažnyčios atnaujintoja“ (1976 m.). Išvertė L. M. G. de Montfort'o knygą „Marijos paslaptis“ (1979 m. 2 leid. 1995 m.) ir kitų religinių veikalų. 1998 m. Parodos katalogo „Lietuvos vienuolynų dailė“ vienas rengėjų. Lietuviškai įkalbėjo į magnetofono juostą Naująjį Testamentą. [1]
Palaidotas birželio 7 d. Putname, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolyno Dangaus Vartų kapinėse. [2]
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Balčiūnas (1910). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 769 psl.
- ↑ Bažnyčios žinios. 2003 birželio 14, Nr. 11