Sklandytuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:Dg800.jpg|right|thumb|250px|Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių]]
[[Vaizdas:Dg800.jpg|right|thumb|250px|Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių]]
'''Sklandytuvas''' – už [[oras|orą]] sunkesnis [[orlaivis|skraidymo aparatas]], dažniausiai be [[variklis|variklio]]. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempiant automobiliu. Sklandytuvai su varikliais gali pakilti ir ore išsilaikyti patys.
'''Sklandytuvas''' – už [[oras|orą]] sunkesnis [[orlaivis|skraidymo aparatas]], dažniausiai be [[variklis|variklio]]. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempiant automobiliu. Sklandytuvai su varikliais gali pakilti ir ore išsilaikyti patys.



19:42, 12 liepos 2009 versija

Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių

Sklandytuvas – už orą sunkesnis skraidymo aparatas, dažniausiai be variklio. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempiant automobiliu. Sklandytuvai su varikliais gali pakilti ir ore išsilaikyti patys.

Priklausomai nuo aparato modelio, vietovės ypatumų, oro sąlygų bei piloto patyrimo, sklandytuvas be variklio ore gali išbūti kelias ir daugiau valandų. Pvz., 1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rybačyje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.

Keliančios oro masės susidaro šylant žemės paviršiui, kai apačioje sušilęs oras kyla į viršų, taip pat vietose kur vėjas susitinka su kalva, kalnu.

Lietuviai sklandytuvų konstruktoriai

Nuorodos