Anoreksija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S -spamas |
|||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
[[Kategorija:Jutimo sistema]] |
[[Kategorija:Jutimo sistema]] |
||
[[Kategorija:Mityba]] |
|||
[[Kategorija:Virškinimo sistemos ligos]] |
[[Kategorija:Virškinimo sistemos ligos]] |
||
[[Kategorija:Psichikos ligos]] |
[[Kategorija:Psichikos ligos]] |
||
17:54, 12 liepos 2009 versija
Anoreksija (gr. ἀνορεξία – apetito nebuvimas) – apetito sumažėjimas ar išnykimas.
Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurotinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20% nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų.
Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius.
Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda dėl avitaminozės, virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrinių liaukų sutrikimų ir kt. Dirbtinai anoreksiją galima sukelti šunims ir žiurkėms, kai suardomi hipotalamo ventrolateraliniai branduoliai. Toks gyvūnas neėda ir gali nugaišti, jeigu nebus maitinamas dirbtiniu būdu. Priešinga fiziologinės kilmės anoreksijai – fiziologinės kilmės bulimija.