Lietuvos ūkininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

10:32, 11 liepos 2009 versija

„Lietuvos ūkininkas“ – pirmasis po spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje išleistas savaitraštis, spausdintas lietuviškais rašmenimis. Nuo 1905 m. gruodžio 14 d. iki 1915 m. birželio mėn. ir 1918 m. pabaigoje leistas Vilniuje, nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. – Kaune.

Istorija

Jonas Vileišis, 1904 m. panaikinus spaudos draudimą, pradėjo rūpintis, kad Lietuvoje būtų atgaivinta ir legali spauda. Mažojoje Lietuvoje ėję „Varpas“ ir jo priedas valstiečiams “Ūkininkas“ dėl finansinių sunkumų jau buvo beužsidarąs. Labai brangus buvo ir jų pristatymas į Lietuvą.

1904 m. rugpjūčio mėn. J.Vileišis gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję revoliuciniai įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis Petras Vileišis, išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. gruodžio 14 d., pasibaigus Didžiajam Vilniaus Seimui.

Jonas Vileišis 1905–1906 m. buvo ir savaitraščio redaktorius. 1907–1909 m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė Felicijai Bortkevičienei, kuri netruko jį paversti Lietuvos valstiečių sąjungos organu.

Laikraščio redaktoriais dirbo: 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius) Povilas Višinskis, 1906–1907 m. – Juozas Bagdonas, 1907 m. – Antanas Smetona, 1907–1912 m. – Mykolas Sleževičius, Pranas Ruseckas, Kazys Grinius, 1908–1911 m. – dar ir Albinas Rimka, 1912–1915 m. – Mečys Markauskas, Matas Untulis, Jonas Krikščiūnas.

Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus bolševikų ir lenkų kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.

Kaune laikraščio leidimu rūpinosi „Varpo“ bendrovė. Jį redagavo Petras Klimas, Juozas Strimaitis, V. Oškinis. Nuo 1923 m. buvo oficialus Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos organas.

„Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:

1907–1928 m. – „Žemė“,
1909–1912 m. – „Mokykla“,
1909–1928 m. – „Jaunimas“, nuo 1928 m. savarankiškas,
1911–1913 m. – „Žibutė“,
1921–1922 m. – „Literatūros priedas“,
1921–1924 m. – „Savivaldybė ir kooperacija“,
1930–1932 m. – „Apžvalga“.

Po 1926 m. valstybės perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, autoritarinė valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų.

1940 m., Lietuvą užėmus sovietinei kariuomenei, „Lietuvos ūkininkas“ uždarytas, vietoje jo pradėtas leisti „Valstiečių laikraštis“.

@@ Eilutė 7: / Eilutė 7: @@
 m. rugpjūčio mėn. J.Vileišis gavo Vilniaus [[gubernatorius|gubernatoriaus]] leidimą savaitraščiui „Lietuvos ūkininkas”. Tačiau kol buvo įsigyta spaustuvė, pagamintas reikiamas kiekis šrifto, surinktas personalas, praėjo metai. Be to, sutrukdė ir prasidėję [[Revoliucija|revoliuciniai]] įvykiai. Joną Vileišį organizuojant lietuvišką spaudą aplenkė ir jo brolis [[Petras Vileišis]], išleidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „[[Vilniaus žinios]]“. Pirmasis savaitraščio numeris išėjo tik 1905 m. gruodžio 14 d., pasibaigus [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seimui]].
-Jonas Vileišis 1905 – [[1906]] m. buvo ir savaitraščio redaktorius. 1907 – [[1909]] m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė [[Felicija Bortkevičienė|Felicijai Bortkevičienei]], kuri netruko jį paversti [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] organu.
+Jonas Vileišis [[1905]]–[[1906]] m. buvo ir savaitraščio redaktorius. [[1907]]–[[1909]] m. jis leido atgaivintas po bankroto „Vilniaus žinias”. Savaitraščio leidėjo teises jis perdavė [[Felicija Bortkevičienė|Felicijai Bortkevičienei]], kuri netruko jį paversti [[Lietuvos valstiečių sąjunga|Lietuvos valstiečių sąjungos]] organu.
-Laikraščio redaktoriais dirbo: 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius) [[Povilas Višinskis]], 1906 – [[1907]] m. – [[Juozas Bagdonas]], 1907 m. – [[Antanas Smetona]], 1907 – [[1912]] m. – [[Mykolas Sleževičius]], [[Pranas Ruseckas]], [[Kazys Grinius]], [[1908]] – [[1911]] m. – dar ir [[Albinas Rimka]], 1912 – [[1915]] m. – [[Mečys Markauskas]], [[Matas Untulis]], [[Jonas Krikščiūnas]].
+Laikraščio redaktoriais dirbo: 1905 m. (redagavo pirmuosius du numerius) [[Povilas Višinskis]], [[1906]]–[[1907]] m. – [[Juozas Bagdonas]], 1907 m. – [[Antanas Smetona]], [[1907]]–[[1912]] m. – [[Mykolas Sleževičius]], [[Pranas Ruseckas]], [[Kazys Grinius]], [[1908]]–[[1911]] m. – dar ir [[Albinas Rimka]], [[1912]]–[[1915]] m. – [[Mečys Markauskas]], [[Matas Untulis]], [[Jonas Krikščiūnas]].
 Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjam pasauliniam karui]] laikraščio leidimas nutrūko. Albino Rimkos pastangomis jis atgaivintas tik 1918 m. pabaigoje, tačiau, Vilnių užėmus [[Bolševikai|bolševikų]] ir [[lenkai|lenkų]] kariuomenėms, savaitraščio leidimą teko perkelti į Kauną.
@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 „Lietuvos ūkininkas“ leido nemažai specialių priedų:
-* 1907 – [[1928]] m. – „Žemė“,
+* [[1907]]–[[1928]] m. – „Žemė“,
 * 1909–1912 m. – „Mokykla“,
 * 1909–1928 m. – „Jaunimas“, nuo 1928 m. savarankiškas,
-* 1911 – [[1913]] m. – „Žibutė“,
+* [[1911]]–[[1913]] m. – „Žibutė“,
-* [[1921]] – [[1922]] m. – „Literatūros priedas“,
+* [[1921]]–[[1922]] m. – „Literatūros priedas“,
-* 1921 – [[1924]] m. – „Savivaldybė ir kooperacija“,
+* [[1921]]–[[1924]] m. – „Savivaldybė ir kooperacija“,
-* [[1930]] – [[1932]] m. – „Apžvalga“.
+* [[1930]]–[[1932]] m. – „Apžvalga“.
 Po 1926 m. [[valstybė]]s perversmo savaitraščio leidimas buvo suvaržytas, [[Autoritarizmas|autoritarinė]] valdžia prieš jį inicijavo kelias bylas teisme, teko mokėti baudas. Leidėjai buvo priversti atsisakyti kai kurių priedų.