Lietuvos kultūros tyrimų institutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas''', [[1977]]-[[1990]] m. [[Lietuvos mokslų akademij]]os Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas – Lietuvos [[filosofija|filosofijos]] ir [[sociologija|sociologijos]] mokslinių tyrimų centras, 1977-[[2002]] m. veikęs [[Vilnius|Vilniuje]], Saltoniškių g. 58. Įkurtas vietoje 1969 m. įkurto [[Lietuvos mokslų akademij]]os [[LII|Istorijos instituto]] Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus. [[2002]] m. reorganizuotas, dab. [[Kultūros, filosofijos ir meno institutas]].
'''Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas''', [[1977]][[1990]] m. [[Lietuvos mokslų akademij]]os Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas – Lietuvos [[filosofija|filosofijos]] ir [[sociologija|sociologijos]] mokslinių tyrimų centras, [[1977]]–[[2002]] m. veikęs [[Vilnius|Vilniuje]], Saltoniškių g. 58. Įkurtas vietoje 1969 m. įkurto [[Lietuvos mokslų akademij]]os [[LII|Istorijos instituto]] Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus. [[2002]] m. reorganizuotas, dab. [[Kultūros, filosofijos ir meno institutas]].


== Struktūra ==
== Struktūra ==

04:27, 11 liepos 2009 versija

Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 19771990 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas – Lietuvos filosofijos ir sociologijos mokslinių tyrimų centras, 19772002 m. veikęs Vilniuje, Saltoniškių g. 58. Įkurtas vietoje 1969 m. įkurto Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriaus. 2002 m. reorganizuotas, dab. Kultūros, filosofijos ir meno institutas.

Struktūra

2002 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas turėjo 9 skyrius: Lietuvos filosofijos istorijos, Dabartinės filosofijos, Humanizmo filosofijos, Etikos, Socialinės organizacijos, Etnosociologijos, Socialinių pokyčių tyrimo, Demografinių tyrimų, Mokslinės informacijos. Institute dirbo 110 darbuotojų, iš jų 70 mokslo darbuotojų, iš jų 7 habilituoti daktarai, 37 daktarai.

Institutui priklausė Viešosios nuomonės tyrimų centras ir Represijų Lietuvoje tyrimų centras, institute veikė Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos filialas. Prie instituto veikė Lietuvos filosofų draugija, Baltijos sociologų asociacija, Mokslo filosofijos ir istorijos draugija, Lietuvos etikų draugija „Ethos“.

Veikla

Svarbiausios instituto mokslinės veiklos kryptys: Lietuvos filosofijos istorijos, dabartinės filosofijos ir etikos tyrinėjimai, sociologiniai visuomenės socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių, kultūros, šeimos, gyventojų viešosios nuomonės, sociologinės teorijos ir istorijos tyrimai, Lietuvos demografinės situacijos ir gyventojų socialinė demografinė analizė, Lietuvos teisės istorijos tyrimai.

Institutas leido tęstinius mokslo leidinius „Etikos etiudai“ (nuo 1977 m.), „Lietuvos filosofijos istorija: paminklai ir tyrinėjimai“ (nuo 1990 m.), išleido daugiau kaip 370 knygų, iš jų daugiau kaip 90 monografijų, teminių rinkinių. Rengė Lietuvos mokslų akademijos leidžiamus mokslo žurnalus „Filosofija. Sociologija“, „Humanistika“, kuravo žurnalo „Logos“ leidimą. [1]

Direktoriai

Šaltiniai

  1. Palmyra Katinaitė. Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 219 psl.