Šlyžys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Prancūzij panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse
Eilutė 28: Eilutė 28:
== Arealas ==
== Arealas ==
[[Lietuva|Lietuvoje]] dažna.
[[Lietuva|Lietuvoje]] dažna.
<br>Paplitusi daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] iki 57° šiaurės platumos. Rytuose arealas siekia [[Sibiras|Sibirą]]. Šližiai negyvena [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Graikija|Graikijoje]], didžiojoje [[Italija|Italijos]] dalyje.
<br />Paplitusi daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] iki 57° šiaurės platumos. Rytuose arealas siekia [[Sibiras|Sibirą]]. Šližiai negyvena [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Graikija|Graikijoje]], didžiojoje [[Italija|Italijos]] dalyje.
<br>Azijoje gyvena keli šližių porūšiai.
<br />Azijoje gyvena keli šližių porūšiai.


== Ekologija ==
== Ekologija ==
Lietuvoje gyvena daugelyje [[upė|upių]] ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.
Lietuvoje gyvena daugelyje [[upė|upių]] ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.
<br>Šližys yra dugninė sėsli žuvis, didžiąją dalį laiko besislapstanti tarp akmenų, kerplėšų, augalų. Vidutinis tankis - 50-80 individų hektare, [[biomasė]] - iki 1 kg/ha. Nepalankiomis sąlygomis - išdžiūstant vandens telkiniui ar įšąlant iki dugno - gali įsirausti į [[dumblas|dumblą]] ir ilgam išlikti gyvi.
<br />Šližys yra dugninė sėsli žuvis, didžiąją dalį laiko besislapstanti tarp akmenų, kerplėšų, augalų. Vidutinis tankis - 50-80 individų hektare, [[biomasė]] - iki 1 kg/ha. Nepalankiomis sąlygomis - išdžiūstant vandens telkiniui ar įšąlant iki dugno - gali įsirausti į [[dumblas|dumblą]] ir ilgam išlikti gyvi.


Subręsta antraisiais gyvenimo metais, o auginami [[akvariumas|akvariuomuose]] - net ir pirmaisiais. [[Nerštas|Neršia]] gegužės-birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +10-12°C. Patelė išneršia kelis tūkstančius [[Ikrai|ikrelių]], kurie vystosi 8-11 parų, kai vandens temperatūra yra +16°C.
Subręsta antraisiais gyvenimo metais, o auginami [[akvariumas|akvariuomuose]] - net ir pirmaisiais. [[Nerštas|Neršia]] gegužės-birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +10-12°C. Patelė išneršia kelis tūkstančius [[Ikrai|ikrelių]], kurie vystosi 8-11 parų, kai vandens temperatūra yra +16°C.
Eilutė 39: Eilutė 39:
== Panaudojimas ==
== Panaudojimas ==
Šližiai nėra verslinės ar mėgėjiškos [[žvejyba|žvejybos]] objektai. Juos neretai rankomis ties akmenimis gaudo vaikai. Kartais naudojami kaip [[jaukas]] gaudant kitas žuvis.
Šližiai nėra verslinės ar mėgėjiškos [[žvejyba|žvejybos]] objektai. Juos neretai rankomis ties akmenimis gaudo vaikai. Kartais naudojami kaip [[jaukas]] gaudant kitas žuvis.
<br>Kartais auginami akvariumuose.
<br />Kartais auginami akvariumuose.


Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra reti, todėl yra saugojamos žuvys.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra reti, todėl yra saugojamos žuvys.

20:26, 10 liepos 2009 versija

Nemacheilus barbatulus
Šližys (Nemacheilus barbatulus)
Šližys (Nemacheilus barbatulus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
( Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
( Cypriniformes)
Šeima: Vijūninės
( Cobitidae)
Gentis: Šližiai
( Nemacheilus)
Rūšis: Šližys
( Nemacheilus barbatulus)
FishBase

Šližys (lot. Nemacheilus barbatulus, Orthrias barbatulus, Barbatula barbatula, angl. Stone Loach) – smulki gėlavandenė vijūninių (Cobitidae) šeimos žuvis, dažna Lietuvoje ir gyvenanti daugelyje Eurazijos vandenų.

Išvaizda

Kūnas cilindriškas, nugara tamsiai ruda, šonai tamsiai geltoni su tamsiai rusvoms dėmėmis. Išilgai šonų tęsiasi dvi siauros šviesesnės linijos, kuriose dėmelės smulkesnės. Šonai padengti smulkiais žvyneliais, jie išsidėstę padrikai, nedengia vienas kito kraštų.

Pelekai pilkšvai gelsvi, dėmėti, apvaliais kraštais. Uodegos pelekas lygiašonio trikampio formos, be iškarpos. Nuo kirtiklio skiriasi mažiau ryškiu dėmėtumu.

Prie žiočių yra trys poros ūsų.

Suaugę šližiai būna 10-12 cm (retai iki 15 cm) ilgio ir 7-8 g (retai - iki 15-20 g) svorio.

Arealas

Lietuvoje dažna.
Paplitusi daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų nuo Prancūzijos iki 57° šiaurės platumos. Rytuose arealas siekia Sibirą. Šližiai negyvena Norvegijoje, Graikijoje, didžiojoje Italijos dalyje.
Azijoje gyvena keli šližių porūšiai.

Ekologija

Lietuvoje gyvena daugelyje upių ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.
Šližys yra dugninė sėsli žuvis, didžiąją dalį laiko besislapstanti tarp akmenų, kerplėšų, augalų. Vidutinis tankis - 50-80 individų hektare, biomasė - iki 1 kg/ha. Nepalankiomis sąlygomis - išdžiūstant vandens telkiniui ar įšąlant iki dugno - gali įsirausti į dumblą ir ilgam išlikti gyvi.

Subręsta antraisiais gyvenimo metais, o auginami akvariuomuose - net ir pirmaisiais. Neršia gegužės-birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +10-12°C. Patelė išneršia kelis tūkstančius ikrelių, kurie vystosi 8-11 parų, kai vandens temperatūra yra +16°C.

Panaudojimas

Šližiai nėra verslinės ar mėgėjiškos žvejybos objektai. Juos neretai rankomis ties akmenimis gaudo vaikai. Kartais naudojami kaip jaukas gaudant kitas žuvis.
Kartais auginami akvariumuose.

Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra reti, todėl yra saugojamos žuvys.