Tėvynės sargas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  prieš 13 metų
S
wiki sintakse
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
S (wiki sintakse)
Nekorektiškai ir garsiai šaukdamas šalies nepriklausomybės galėjai būti greitai nutildytas, o caro niekinimas galėtų atvesti tik prie dar didesnių draudimų. Gal pasirinkta ne tokia radikali pozicija caro atžvilgiu ir buvo pagrindinis fenomenalaus lietuvių tautos išsilaisvinimo ir rusifikacijos, priespaudos, režimo sunaikinimo veiksnys? Caras nesidomėdavo, kas vyksta didžiulės imperijos pakraščiuose, o būtent jo sprendimu galėjo būti nutraukta spaudos draudimo politika. Pyktis su juo būtų nelogiška. Beprasmiška būtų ir nepriekaištauti. „Tėvynės sargas“ suranda galimybę aršiai kritikuoti biurokratijos aparatą, kuris tiesiogiai skriaudė lietuvių tautos žmones. Taip užsitarnauta palanki visuomenės nuomonė ir kartu neita į neišsprendžiamus konfliktus su caru, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių. Iš čia susiformavo požiūris į Rusiją, kaip į nevienalytę ir daugiasluoksnę ašį. Ne visi šioje ašyje buvo nusiteikę prieš lietuvių tautą, nors dažnas istorikas linkęs tai užmiršti. Tokia leidinio pozicija tokiu būdu atliko dar vieną labai svarbų vaidmenį - skatino žmones tikėti, jog kažkur toli Petrapilyje buvo įmanoma apginti jų teises, reikia netylėti ir apie jas šnekėti.
 
„Darganotą dieną į menką mano klebonijėlę nakvotų užsuko patsai Imperatorius su savo šeimyna. Rytą, išleisdamas, apsikabinau jį pusiau, it Jokūbas angelą, ir tokiuo pagavimo balsu ėmiau jį melsti, kad pagaliau leistų mums spausdinti savo raštus; taip stačiai pasakiau: Nepaleisiu, kol nepasirašysi - jog jis meilingai nustebo ir taręs "Vot Čudak"... pasirašė. Tai buvo priešaušris balandžio 24 d.“
 
== Politinė mintis, subrandinta priespaudos metu ==
 
„ Mūsų istoriografijoje gausu darbų bei darbelių, kurių autoriai sudaro prielaidą kategoriškai išvadai padaryti, kad tik imperatoriškoji valdžia atsakinga už lietuviškos spaudos draudimą; tačiau šiuolaikiniai vertinimai ir įžvalgos verčia manyti, jog priespauda tik labiau brandina politinę mintį ir ... - kaip rodo istoriniai šaltiniai - labiau telkė dalį visuomenės laikytis tradicijų ir kultūros, ją puoselėti“ . Taip netikėtai iš pirmo žvilgsnio gerai suplanuota rusų politinė akcija sukėlė visiškai kitokią, nei tikėtasi, pasekmę. Draudimas prabudino snaudžiančią tautą, suarė dirvą naujiems, tautą maitinantiems daigams - naujajai lietuvių periodikai. Ir nors leidiniai dažnai vienas kitą kritikuodavo, kartais vienas kito atžvilgiu elgdavosi nekorektiškai ir neetiškai, iš tų prigimtinių skirtybių gimė tautos išlikimo, vieninga politinė valia. Politinių pažiūrų skirtumai ir nesutampantys siekiai sukūrė atvirą erdvę šviesuolių polemikai, diskusijoms, kurios tapdavo vis svarbesnės ir paprastiems kaimo žmonėms.
 
Kaip pastebi profesorius Vytautas Kavolis, politiniai skirtumai nesusiję su socialiniais veiksniais: „ Kairės ir dešinės išsiskyrimas kultūrinėje tautinio atgimimo programoje nekyla iš socialinių klasių skirtumo, nes ir kairė, ir dešinė ateina iš to paties kaimo ir skiriasi ne tiek tėvų turtingumu, kiek asmeninės nepriklausomybės impulsų, kuriuos, atrodo, jaunystėje yra pajutę ir vieni, ir kiti, užslopinimu - dešinėje ir atsisakymu užslopinti - kairėje“ .
427 096

pakeitimai

Naršymo meniu