Jonas Karvelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1923]] m. [[Kaune]] baigė vidurinę mokyklą. 1923-[[1931]] m. [[Spaudos fondas|„Spaudos fondo“]] knygyno vedėjas. [[1925]] m. pradėjo leidybinę veiklą. [[1930]] m. su J. Rinkevičiumi Kaune įkūrė prekybos namus su knygynu (nuo [[1936]] m. – J. Karvelio prekybos namai). Prekiavo biuro technikos, elektrotechnikos, muzikos, foto-, radijo prekėmis ir kt., turėjo skyrius [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Telšiuose]], [[Vilniuje]]. Skyrė keletą stipendijų [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]] studentams, jo pastangomis Kaune išleista lietuvių liaudies muzikos plokštelių. [[1940]] m. prekybos namai nacionalizuoti. 1940-[[1941]] m. dirbo Rašytojų klube Vilniuje. 1941-[[1944]] m. vėl turėjo prekybos įmonę „Karvelis ir Ko“ Kaune. 1944 m. pasitraukė į [[Austrija|Austriją]]. [[1949]]-[[1950]] m. [[Lincas|Linco]] lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] įgaliotinis. [[1950]] m. persikėlė į [[JAV]]. [[Čikaga|Čikagoje]] dirbo bibliotekoje, vertėsi raštinės reikmenų ir knygų prekyba, leido knygas. Išleido lietuvių autorių knygų, knygų katalogų, 5 literatūrinių plokštelių albumus, sudarė rinktinę „Dainų kraitis“ ([[1957]] m.). Parašė atsiminimus „Prekybininko keliu“ ([[1979]] m.).<ref> {{VLE|IX}} 516 psl.</ref> |
[[1923]] m. [[Kaunas|Kaune]] baigė vidurinę mokyklą. 1923-[[1931]] m. [[Spaudos fondas|„Spaudos fondo“]] knygyno vedėjas. [[1925]] m. pradėjo leidybinę veiklą. [[1930]] m. su J. Rinkevičiumi Kaune įkūrė prekybos namus su knygynu (nuo [[1936]] m. – J. Karvelio prekybos namai). Prekiavo biuro technikos, elektrotechnikos, muzikos, foto-, radijo prekėmis ir kt., turėjo skyrius [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Telšiuose]], [[Vilniuje]]. Skyrė keletą stipendijų [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]] studentams, jo pastangomis Kaune išleista lietuvių liaudies muzikos plokštelių. [[1940]] m. prekybos namai nacionalizuoti. 1940-[[1941]] m. dirbo Rašytojų klube Vilniuje. 1941-[[1944]] m. vėl turėjo prekybos įmonę „Karvelis ir Ko“ Kaune. 1944 m. pasitraukė į [[Austrija|Austriją]]. [[1949]]-[[1950]] m. [[Lincas|Linco]] lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] įgaliotinis. [[1950]] m. persikėlė į [[JAV]]. [[Čikaga|Čikagoje]] dirbo bibliotekoje, vertėsi raštinės reikmenų ir knygų prekyba, leido knygas. Išleido lietuvių autorių knygų, knygų katalogų, 5 literatūrinių plokštelių albumus, sudarė rinktinę „Dainų kraitis“ ([[1957]] m.). Parašė atsiminimus „Prekybininko keliu“ ([[1979]] m.).<ref> {{VLE|IX}} 516 psl.</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
11:49, 10 liepos 2009 versija
Jonas Karvelis (1901 m. rugsėjo 23 d. Želtiškiai, Anykščių valsčius – 1988 m. lapkričio 18 d. Surfsaidas, Floridos valstija) – Lietuvos knygų leidėjas, prekybininkas.
Biografija
1923 m. Kaune baigė vidurinę mokyklą. 1923-1931 m. „Spaudos fondo“ knygyno vedėjas. 1925 m. pradėjo leidybinę veiklą. 1930 m. su J. Rinkevičiumi Kaune įkūrė prekybos namus su knygynu (nuo 1936 m. – J. Karvelio prekybos namai). Prekiavo biuro technikos, elektrotechnikos, muzikos, foto-, radijo prekėmis ir kt., turėjo skyrius Klaipėdoje, Telšiuose, Vilniuje. Skyrė keletą stipendijų Kauno konservatorijos studentams, jo pastangomis Kaune išleista lietuvių liaudies muzikos plokštelių. 1940 m. prekybos namai nacionalizuoti. 1940-1941 m. dirbo Rašytojų klube Vilniuje. 1941-1944 m. vėl turėjo prekybos įmonę „Karvelis ir Ko“ Kaune. 1944 m. pasitraukė į Austriją. 1949-1950 m. Linco lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotinis. 1950 m. persikėlė į JAV. Čikagoje dirbo bibliotekoje, vertėsi raštinės reikmenų ir knygų prekyba, leido knygas. Išleido lietuvių autorių knygų, knygų katalogų, 5 literatūrinių plokštelių albumus, sudarė rinktinę „Dainų kraitis“ (1957 m.). Parašė atsiminimus „Prekybininko keliu“ (1979 m.).[1]
Šaltiniai
- ↑ Jonas Karvelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006 516 psl.