Emilija Pakštaitė-Sakadolskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
S Išimama iliustracija PLCH-SAKADOLSKIENĖ-PAKŠTAITĖ_EMILIJA.jpg, kurią naudotojas Anonymous Dissident pašalino Commons projekte
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 35: Eilutė 35:
Pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvai, o vėliau skambinti fortepijonu mokė A. Kučiūnas, F. Ganz, S. Dortman ir T. Kozuch, dainuoti mokė A. Stephens, A. Peters ir N. Williams, smuikuoti P. Matiukas. [[1973]] baigė Marijos gimnaziją, vėliau lankė lietuvių kalbos ir literatūros kursus bei seminarus. [[1976]] baigė De Paulo universitetą [[Čikaga|Chicagoje]] ir iš muzikos pedagogikos įgijo bakalauro laipsnį, o [[1985]] tame pačiame universitete gavo muzikos magistro laipsnį. [[1985]] stažavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]], nuo [[1990]] Marylando valstybinio universiteto edukologijos ir muzikos pedagogikos doktorantė, vėliau filosofijos mokslų daktarė.
Pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvai, o vėliau skambinti fortepijonu mokė A. Kučiūnas, F. Ganz, S. Dortman ir T. Kozuch, dainuoti mokė A. Stephens, A. Peters ir N. Williams, smuikuoti P. Matiukas. [[1973]] baigė Marijos gimnaziją, vėliau lankė lietuvių kalbos ir literatūros kursus bei seminarus. [[1976]] baigė De Paulo universitetą [[Čikaga|Chicagoje]] ir iš muzikos pedagogikos įgijo bakalauro laipsnį, o [[1985]] tame pačiame universitete gavo muzikos magistro laipsnį. [[1985]] stažavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]], nuo [[1990]] Marylando valstybinio universiteto edukologijos ir muzikos pedagogikos doktorantė, vėliau filosofijos mokslų daktarė.


Nuo [[1976]] mokytojavo Cicero, Chicagos ir Washingtono pradžios mokyklose, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei muzikos pedagogiką Chicagos, Washingtono ir Marylando universitetuose. [[1980]] [[1983]] buvo dienraščio [[Draugas (katalikų laikraštis)|“Draugas“]] redaktorė, [[1989]] [[1990]] informacijos vedėja Lietuvos ambasadoje Washingtone, vėliau vertėja. [[1970]] [[1988]] kanklių ansamblio vadovė [[Čikaga|Chicagoje]]. Surengė nemaža koncertų, dalyvavo tautinių šokių ir dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]] ir [[Torontas|Toronte]]. Buvo „Dainavos“ ansamblio chormeisterė ir dirigentė, vadovavo mergaičių „Audros“ ir „Grandies“ chorams, smuiku griežė F. Strolios vadovaujamame styginių orkestre. [[1976]] [[1984]] Chicagos Lietuvių operos moterų choro chormeisterė, [[1986]] [[1988]] Chicagos pedagoginio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė, nuo [[1989]] „Dainos" choro vadovė Baltimorėje, MD. Chorą parengė [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]].
Nuo [[1976]] mokytojavo Cicero, Chicagos ir Washingtono pradžios mokyklose, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei muzikos pedagogiką Chicagos, Washingtono ir Marylando universitetuose. [[1980]]–[[1983]] buvo dienraščio [[Draugas (katalikų laikraštis)|“Draugas“]] redaktorė, [[1989]]–[[1990]] informacijos vedėja Lietuvos ambasadoje Washingtone, vėliau vertėja. [[1970]]–[[1988]] kanklių ansamblio vadovė [[Čikaga|Chicagoje]]. Surengė nemaža koncertų, dalyvavo tautinių šokių ir dainų šventėse [[Čikaga|Chicagoje]] ir [[Torontas|Toronte]]. Buvo „Dainavos“ ansamblio chormeisterė ir dirigentė, vadovavo mergaičių „Audros“ ir „Grandies“ chorams, smuiku griežė F. Strolios vadovaujamame styginių orkestre. [[1976]]–[[1984]] Chicagos Lietuvių operos moterų choro chormeisterė, [[1986]]–[[1988]] Chicagos pedagoginio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė, nuo [[1989]] „Dainos" choro vadovė Baltimorėje, MD. Chorą parengė [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]].


E. Sakadolskienė dalyvauja visuomeniniame gyvenime. [[1988]] kalbėjo Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongrese [[Torontas|Toronte]]. [[1987]] m. [[lapkričio 29]] d. Chicagos katedroje Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejiniame minėjime Clevelando ir Chicagos jungtinis choras atliko [[Jonas Govėdas|J. Govėdo]] giesmę chorui ir vargonams „Kristui karaliui“ – dirigavo [[Emilija Sakadolskienė|E. Sakadolskienė]]. Buvo [[1991]] 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės [[Čikaga|Chicagoje]] ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės dirigentė [[Kaunas|Kaune]].
E. Sakadolskienė dalyvauja visuomeniniame gyvenime. [[1988]] kalbėjo Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongrese [[Torontas|Toronte]]. [[1987]] m. [[lapkričio 29]] d. Chicagos katedroje Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejiniame minėjime Clevelando ir Chicagos jungtinis choras atliko [[Jonas Govėdas|J. Govėdo]] giesmę chorui ir vargonams „Kristui karaliui“ – dirigavo [[Emilija Sakadolskienė|E. Sakadolskienė]]. Buvo [[1991]] 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės [[Čikaga|Chicagoje]] ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės dirigentė [[Kaunas|Kaune]].
Eilutė 45: Eilutė 45:
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.


[[Category:Lietuvos chorvedžiai|Sakadolskienė-Pakštaitė, Emilija]] [[Category:Lietuvos pedagogai|Sakadolskienė-Pakštaitė, Emilija]]
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai|Sakadolskienė-Pakštaitė, Emilija]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai|Sakadolskienė-Pakštaitė, Emilija]]

02:20, 10 liepos 2009 versija

Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė
Gimė 1955 m. balandžio 18 d. (68 metai)
Chicagoje, IL
Tėvas Balys Pakštas
Veikla pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė.

Emilija Sakadolskienė-Pakštaitė (1955 m. balandžio 18 d. Chicagoje, IL) – pedagogė ir chorvedė, muzikologė, muziko Balio Pakšto duktė.

Biografija

Pirmieji muzikos mokytojai buvo tėvai, o vėliau skambinti fortepijonu mokė A. Kučiūnas, F. Ganz, S. Dortman ir T. Kozuch, dainuoti mokė A. Stephens, A. Peters ir N. Williams, smuikuoti P. Matiukas. 1973 baigė Marijos gimnaziją, vėliau lankė lietuvių kalbos ir literatūros kursus bei seminarus. 1976 baigė De Paulo universitetą Chicagoje ir iš muzikos pedagogikos įgijo bakalauro laipsnį, o 1985 tame pačiame universitete gavo muzikos magistro laipsnį. 1985 stažavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, nuo 1990 Marylando valstybinio universiteto edukologijos ir muzikos pedagogikos doktorantė, vėliau filosofijos mokslų daktarė.

Nuo 1976 mokytojavo Cicero, Chicagos ir Washingtono pradžios mokyklose, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą bei muzikos pedagogiką Chicagos, Washingtono ir Marylando universitetuose. 19801983 buvo dienraščio “Draugas“ redaktorė, 19891990 informacijos vedėja Lietuvos ambasadoje Washingtone, vėliau vertėja. 19701988 kanklių ansamblio vadovė Chicagoje. Surengė nemaža koncertų, dalyvavo tautinių šokių ir dainų šventėse Chicagoje ir Toronte. Buvo „Dainavos“ ansamblio chormeisterė ir dirigentė, vadovavo mergaičių „Audros“ ir „Grandies“ chorams, smuiku griežė F. Strolios vadovaujamame styginių orkestre. 19761984 Chicagos Lietuvių operos moterų choro chormeisterė, 19861988 Chicagos pedagoginio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė, nuo 1989 „Dainos" choro vadovė Baltimorėje, MD. Chorą parengė 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.

E. Sakadolskienė dalyvauja visuomeniniame gyvenime. 1988 kalbėjo Pasaulio lietuvių IV Kultūros kongrese Toronte. 1987 m. lapkričio 29 d. Chicagos katedroje Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejiniame minėjime Clevelando ir Chicagos jungtinis choras atliko J. Govėdo giesmę chorui ir vargonams „Kristui karaliui“ – dirigavo E. Sakadolskienė. Buvo 1991 7-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Chicagoje ir 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės dirigentė Kaune.

Nuo 1992 vadovauja APPLE muzikos kursams ir muzikos mokytojų kvalifikacijos kursams Lietuvoje. Su Chicagos kanklių ansambliu ir B. Pakšto birbynių trio įrašė ir išleido harmonizuotų lietuvių liaudies dainų plokštelę „Eikime mudu abudu“ (1984).

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.