Antanas Brundza: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Vokietij panaikinimas |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
| Eilutė 40: | Eilutė 40: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Mokėsi [[Marijampolė]]s apskrities mokykloje. [[1862]] m. baigė [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[Varniai|Varniuose]] vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino kunigu, paskyrė [[Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios]] vikaru. Po kiek laiko perkeltas į [[Adamovičiai|Adamovičius]], o vėliau į [[Keturvalakiai|Keturvalakius]]. Rėmė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlius]], dėl to [[1864]] m. pr. pabėgo į [[Prūsij]]ą, gyveno [[Tilžė]]je. [[1867]] m. paskirtas [[Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Ropkojų filijos]] (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į [[Kauno gub]]erniją. [[1870]] m. [[Vokietija|Vokietijos]] žandarų suimtas ir perduotas [[Rusija|Rusijos]] [[policija]]i. Jį, kaip ir [[1863]] m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. [[1871]] m. ištremtas į Mezenę ([[Archangelsko gubernija]]), [[1877]] m. - į Temnikovą ([[Tambovo gubernija]]). [[1882]] m. paleistas be teisės grįžti į [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystę]] ir [[Šiaurės vakarų kraštas|Šiaurės vakarų kraštą]]; gyveno Kronštadte. <ref> [[Vytautas Merkys]]. {{VLE|III}}, 530 psl. </ref> Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je [[Kaune]]. |
Mokėsi [[Marijampolė]]s apskrities mokykloje. [[1862]] m. baigė [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[Varniai|Varniuose]] vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino kunigu, paskyrė [[Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios]] vikaru. Po kiek laiko perkeltas į [[Adamovičiai|Adamovičius]], o vėliau į [[Keturvalakiai|Keturvalakius]]. Rėmė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlius]], dėl to [[1864]] m. pr. pabėgo į [[Prūsij]]ą, gyveno [[Tilžė]]je. [[1867]] m. paskirtas [[Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Ropkojų filijos]] (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į [[Kauno gub]]erniją. [[1870]] m. [[Vokietija|Vokietijos]] žandarų suimtas ir perduotas [[Rusija|Rusijos]] [[policija]]i. Jį, kaip ir [[1863]] m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. [[1871]] m. ištremtas į Mezenę ([[Archangelsko gubernija]]), [[1877]] m. - į Temnikovą ([[Tambovo gubernija]]). [[1882]] m. paleistas be teisės grįžti į [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystę]] ir [[Šiaurės vakarų kraštas|Šiaurės vakarų kraštą]]; gyveno Kronštadte. <ref> [[Vytautas Merkys]]. {{VLE|III}}, 530 psl. </ref> Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je [[Kaunas|Kaune]]. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
22:10, 9 liepos 2009 versija
| Antanas Brundza | |
|---|---|
| Gimė | 1838 m. birželio 17 d. Talkiškės netoli Paežerių |
| Mirė | 1892 m. (~54 metai) Kronštadtas netoli Sankt Peterburgo |
| Veikla | Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius. |
Antanas Brundza (1838 m. birželio 17 d. Talkiškės netoli Paežerių - 1892 m. Kronštadtas netoli Sankt Peterburgo) – Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius.
Biografija
Mokėsi Marijampolės apskrities mokykloje. 1862 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Varniuose vyskupas Motiejus Valančius įšventino kunigu, paskyrė Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios vikaru. Po kiek laiko perkeltas į Adamovičius, o vėliau į Keturvalakius. Rėmė 1863 m. sukilėlius, dėl to 1864 m. pr. pabėgo į Prūsiją, gyveno Tilžėje. 1867 m. paskirtas Ropkojų filijos (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis M. Valančiaus sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į Kauno guberniją. 1870 m. Vokietijos žandarų suimtas ir perduotas Rusijos policijai. Jį, kaip ir 1863 m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. 1871 m. ištremtas į Mezenę (Archangelsko gubernija), 1877 m. - į Temnikovą (Tambovo gubernija). 1882 m. paleistas be teisės grįžti į Lenkijos karalystę ir Šiaurės vakarų kraštą; gyveno Kronštadte. [1] Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kaune.
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Merkys. Antanas Brundza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 530 psl.