Juozas Purickis

Juozas Purickis (1883 m. balandžio 19 d. Jiezno valsčius, Trakų apskr. – 1934 m. spalio 25 d. Kaune) – publicistas, visuomenės veikėjas.

Biografija

J. Purickis gimė penkių vaikų (visi penki – sūnūs) valstietiškoje šeimoje. Mokėsi Jiezne, Kaune, Žemaičių kunigų seminarijoje. Pagal tuometinę tradiciją Juozas buvo ruošiamas kunigu. Baigė Kauno kunigų seminariją, kur pasižymėjo kaip gabus literatas, besidomintis Lietuvos istorija ir socialiniais mokslais. 1912 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir gavo teologijos magistro laipsnį.

1913 – 1918 m. svetima pavarde studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete istoriją, filosofiją ir visuomenės mokslus. 1919 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybos narius. 1919 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos valstybės atstovu Vokietijoje. 1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą. VI Kazio Griniaus (1920 06 19 – 1922 02 2) Ministrų kabinete – užsienio reikalų ministras. L. Želigovskiui užgrobus Vilnių, J. Purickis apvažinėjo Vakarų Europos valstybių sostines, įrodinėdamas Lietuvos teises į Vilnių, pirmasis iškėlė Baltijos valstybių sąjungos idėją, aktyviai dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1921 m. gruodžio 12 d. dėl spekuliacinės bylos iš pareigų turėjo pasitraukti. 1925 m. vasario mėnesį Vyriausiasis Tribunolas J.Purickį išteisino. Jau nuo 1923 m. jis rašė „Lietuvoje“ Vygando slapyvardžiu, o nuo 1925-1926 m. Buvo „Lietuvos” dienraščio vyr. redaktorius. Iki mirties be pertraukos rašė „Trimite“. „Mūsų Vilniuje“, „Mūsų rytojuje“, „Lietuvos aide“ ir kt.

1926 m. - Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus direktorius, 1927 m. - Teisės administracinio skyriaus direktorius. 1927 m. iš valstybinio ir politinio darbo pasitraukė. Iš pradžių buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, vėliau suartėjo su tautininkais.

1925 - 1929 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1930 – 1934 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Buvo Ekonominių studijų draugijos narys, Šaulių sąjungos narys.

1933 m. sukūrė “Rytojaus” spaudos akcinę bendrovę. Redagavo “Lituanen”, “Lietuvą”, “Lietuvos ūkį”. Bendradarbiavo Lietuvos, Prancūzijos ir kitų šalių spaudoje.

Kūrybos specifika

Išleido Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis. Parašė etnografinę studiją apie Gardiną.

J. Purickis rašė tautos ir visuomenės, politikos ir kultūros temomis, šimtai jo straipsnių buvo skirti okupuoto Vilniaus problemoms aptarti. Rašė lengvu stiliumi, aiškiai, konkrečiai. Rašysena stambi, “ornamentuota”, sunkiai įskaitoma. Tekstus neperrašinėdamas siųsdavo į redakcijas, tad jie būdavo autoriaus gerokai pribraukyti. Dr. J. Purickis kaip žurnalistas ir žurnalistikos pedagogas atsiskleidžia leidinyje “Žurnalisto profesija”, išleistame 1933 m. anuomet buvo rašyta skaitytojams, žurnalistikos besimokantiems namų sąlygomis.

J. Purickis, plataus spektro istorikas, pasižymėjęs didelėmis politinėmis įžvalgomis, žurnalistikai skyrė ypatingą dėmesį, matė joje didžiulį vaidmenį. „Mūsų laikais didžiausiu kultūrintoju yra, be abejo, spauda, - rašė J. Purickis. – Ypač periodinė spauda, arba laikraščiai. Laikraštis yra didesnis kultūrininkas negu mokykla, dėl to kad mokyklą žmogus lanko dažniausia ne ilgiau kaip keletą arba keliolika metų, o spaudą mūsų laikų žmogus skaito nuo to laiko, kada pramoko skaityti, ligi grabo lentos“.

Žurnalistas yra visuomenininkas par excellence, - mano J. Purickis. – Žurnalistai privalėtų save laikyti tautos elitu, rinktiniais žmonėmis, visuomenės druska ir šviesa“. Jis išvardija geram žurnalistui privalomas savybes: valia ir energija, veiklumas ir darbštumas, ištvermingumas ir mandagumas ir t.t.

Šaltinis

• Lietuvos Respublikos Seimas

Nuorodos

• Nuoroda į Lietuvos žurnalistų sąjungą ;
• Apie J. Purickį