Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 4: Eilutė 4:
[[1892]] m. baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. [[1897]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas|Jonu Kriaučiūnu]], [[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
[[1892]] m. baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]]. [[1897]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su [[Vincas Kudirka|Vincu Kudirka]], [[Jonas Kriaučiūnas|Jonu Kriaučiūnu]], [[Stasys Matulaitis|Stasiu Matulaičiu]]. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] ir [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]].
[[1898]]-[[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. [[1902]]-[[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1905]] m. vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.
[[1898]][[1903]] m. dirbo [[Talinas|Talino]] apygardos teisme. Nuo [[1904]] m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. [[1902]][[1915]] m. vienas [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1905]] m. vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.


[[1907]]–[[1912]] m. [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos II ir III Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912-1915 m. advokatas Vilniuje. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. - „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
[[1907]]–[[1912]] m. [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Rusijos II ir III Valstybės Dūmos]] deputatas nuo [[Suvalkų gub]]ernijos, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912-1915 m. advokatas Vilniuje. Nuo [[1913]] m. [[masonai|masonų]] ložės „Lietuva“ (''„Litwa“''), nuo [[1914]] m. - „Baltarusija“ (''„Bialorus“'') narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.


Per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, [[1916]]-[[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
Per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]] pasitraukė į Rusiją, [[1916]][[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Žemaite]] [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].


[[1918]] m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.
[[1918]] m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu [[Marijampolė]]je, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklą]]. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.


[[1940]] m. birželio mėn. [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940–[[1941]] m. [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėjas. <ref>Rimantas Miknys. {{VLE|III}}, 608 psl. </ref>
[[1940]] m. birželio mėn. [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. [[1940]]–[[1941]] m. [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėjas. <ref>Rimantas Miknys. {{VLE|III}}, 608 psl. </ref>


Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo [[1924]]–[[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo [[1924]]–[[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).

10:47, 9 liepos 2009 versija

Andrius Bulota (1872 m. lapkričio 16 d. Putriškiuose, Padovinio valsčius, dab. Marijampolės savivaldybė) – 1941 m. rugpjūčio 16 d. hitlerininkų sušaudytas Paneriuose prie Vilniaus) – teisininkas, publicistas, Lietuvos politinis veikėjas.

Biografija

1892 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 1897 m. baigė Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Kurį laiką fakulteto slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Bendravo su Vincu Kudirka, Jonu Kriaučiūnu, Stasiu Matulaičiu. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose „Varpas“ ir „Ūkininkas“.

18981903 m. dirbo Talino apygardos teisme. Nuo 1904 m. prisiekusysis advokatas Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. 19021915 m. vienas Lietuvos demokratų partijos radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. 1905 m. vienas iš pašto tarnautojų streiko organizatorių, už tai policijos suimtas ir kalintas.

19071912 m. Rusijos II ir III Valstybės Dūmos deputatas nuo Suvalkų gubernijos, dirbo trudovikų frakcijoje. II Valstybės Dūmoje frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonomijos seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912-1915 m. advokatas Vilniuje. Nuo 1913 m. masonų ložės „Lietuva“ („Litwa“), nuo 1914 m. - „Baltarusija“ („Bialorus“) narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.

Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, 19161917 m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja Žemaite JAV ir Kanadoje rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės mėn. Rusijos socialistų revoliucionierių partiją atstovavo Petrogrado Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, tarybos juridinio skyriaus vadovas. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. bolševikų rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. 1921 m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime Paryžiuje.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu Marijampolėje, dėstė Marijampolės gimnazijoje, įsteigė realinę gimnaziją. 1929 m. apkaltintas pasikėsinimo į Augustiną Voldemarą rengimu ir ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą. Po 3 mėn. leista išvykti į Čekoslovakiją. 1930 m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika, Lietuvos advokatų tarybos veikėjas.

1940 m. birželio mėn. rusams okupavus Lietuvą, paskirtas Liaudies seimo rinkimų komisijos nariu. 19401941 m. LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėjas. [1]

Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1–4 tomai išėjo 19241929 m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į rusų kalbą (išspausdinti žurnale Современник, 1913, Nr. 9).

Sūnūs teisininkas Andrius Bulota, žurnalistai Jonas Bulota ir Juozas Bulota.

Šaltiniai

  1. Rimantas Miknys. Andrius Bulota (1872). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 608 psl.