Jonas Garalevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Sutrumpinimo Rusij panaikinimas |
S Sutrumpinimo Ukrain panaikinimas |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1884]]-[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje [[Ščecinas|Ščecine]]. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]]. 1898-[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje ([[Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i, [[Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia]]i, [[Lazdijų Šv. Onos bažnyčia]]i, [[Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]i, [[Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]i, [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]]i, [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]i, [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]]i, [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia]]i, [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]i), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Breslauja]]), [[Latvija|Latvijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] (trejus [[Seinų katedra]]i; vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), [[ |
[[1884]]-[[1898]] m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje [[Ščecinas|Ščecine]]. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per [[1PK|Pirmąjį pasaulinį karą]]. 1898-[[1914]] m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje ([[Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i, [[Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia]]i, [[Lazdijų Šv. Onos bažnyčia]]i, [[Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia]]i, [[Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia]]i, [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia]]i, [[Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]]i, [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra]]i, [[Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]]i, [[Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia]]i, [[Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia]]i), [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[Breslauja]]), [[Latvija|Latvijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] (trejus [[Seinų katedra]]i; vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[Smila]]). |
||
[[1901]]-1914 m. su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų ([[citra|citrų]] su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių [[kanklės|kanklių]]). Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovėlius, visi išleisti [[1910]] m., laikrodininkystės vadovėlį, straipsnių apie kankles, vargonus, vargonininkus. [[1911]] m. savo dirbtuvėse Kaune su [[Aleksandras Kulvinskis|A. Kalvinskiu]] sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje [[sklandytuvas|sklandytuvus]]. Pirmojo pasaulinio karo metais [[Rusija|Rusijoje]] vadovavo karinėms gamykloms. |
[[1901]]-1914 m. su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų ([[citra|citrų]] su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių [[kanklės|kanklių]]). Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovėlius, visi išleisti [[1910]] m., laikrodininkystės vadovėlį, straipsnių apie kankles, vargonus, vargonininkus. [[1911]] m. savo dirbtuvėse Kaune su [[Aleksandras Kulvinskis|A. Kalvinskiu]] sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje [[sklandytuvas|sklandytuvus]]. Pirmojo pasaulinio karo metais [[Rusija|Rusijoje]] vadovavo karinėms gamykloms. |
||
17:04, 8 liepos 2009 versija
Jonas Garalevičius (1871 m. vasario 21 d. Žalpiai, Raseinių apskritis – 1943 m. balandžio 10 d. Kaunas, palaidotas Žalpių kapinėse) – Lietuvos muzikos instrumentų meistras, aviacijos konstruktorius.
Biografija
1884-1898 m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo B. Grūnebergo vargonų įmonėje Ščecine. Nuo 1898 m. gyveno Kaune, laikė vargonų dirbtuvę, kuri sunaikinta per Pirmąjį pasaulinį karą. 1898-1914 m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, dar pastatė naujus Lietuvoje (Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai, Garliavos Švč. Trejybės bažnyčiai, Lazdijų Šv. Onos bažnyčiai, Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčiai, Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai, Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčiai, Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrai, Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčiai, Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčiai), Baltarusijoje (Breslauja), Latvijoje, Lenkijoje (trejus Seinų katedrai; vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), Ukrainoje (Smila).
1901-1914 m. su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų (citrų su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių kanklių). Parašė tris skambinimo citra ir kanklėmis vadovėlius, visi išleisti 1910 m., laikrodininkystės vadovėlį, straipsnių apie kankles, vargonus, vargonininkus. 1911 m. savo dirbtuvėse Kaune su A. Kalvinskiu sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus. Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijoje vadovavo karinėms gamykloms.
Nuo XX a. pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Dama“ veikloje, 1907 m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius. 1918 Lietuvos Tarybos įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai. Vėliau tarnavo ministerijose, buvo Kauno amatų mokyklos direktorius. [1]
Šaltiniai
- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Garalevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004 413 psl.