Jugra

Jugra - istorinė sritis dabartinėje Rusijoje - Šiaurės Urale, tarp Pečioros upės ir Uralo kalnų, kurioje gyveno chantų gentys ir iš dalies - mansių gentys. Pavadinimas Jugra naudotas rusiškuose šaltiniuose XII-XVII a.

Istorija

Nuo XII a. pabaigos iki maždaug 1470 m. Jugra buvo Didžiojo Novgorodui pavaldus kraštas, kur Novgorodas nereguliariai rinkdavo duoklę, kurią turėdavo mokėti kailiais, žuvimi, vėplių iltimis ir kt.
XIV a. Novgorode buvo susidariusi korporacija „Jugorščina“ (Югорщина), kurios nariai Jugroje prekiavo bei rinko duoklę. Žinoma, kad nuo XII a. pabaigos Jugros gentys, susijungusios į smulkias kunigaikštystes, iki XV a. retkarčiais sukildavo, Stambiausias sukilimas buvo 1445 m.

XIV a. pabaigoje į kovą su Didžiuoju Novgorodu dėl šiaurės ir šiaurės vakarų žemių (ir Jugros taip pat) stojo Maskvos didžioji kunigaikštystė. Nuo XV a. antros pusės, po 1465, 1783 ir ypač 1499-1500 m. karo žygių Jugra imama vis labiau įtraukti į centralizuotą Maskvos valstybę. Daugelis pusiau nepriklausomų chantų ir mansių kunigaikštysčių XVI a. pabaigoje jau buvo panaikintos, paskutinės - XVII a. 5-ąjį dešimtmetį. Istoriniuose dokumentuose žodis Jugra paskutinį kartą minimas 1606 m.

Jugra toponimuose

Jugros pavadinimas išlikęs kai kuriuose Šiaurės Rusijos pavadinimuose. Pvz., yra sąsiauris Jugorskij Šar (rus. Югорский Шар 'Jugros sąsiauris'), Jugros pusiasalis (rus. Югорский полуостров).