Aleksandras Kazimieras Beresnevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
S iw |
S Sutrumpinimo Rusij panaikinimas |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
[[1845]] m. baigė [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinę akademiją]], teologijos magistras. [[1847]] m. įšventintas kunigu. |
[[1845]] m. baigė [[Vilniaus dvasinė akademija|Vilniaus dvasinę akademiją]], teologijos magistras. [[1847]] m. įšventintas kunigu. |
||
Nuo [[1845]] m. [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminarijos]] profesorius, nuo [[1850]] m. rektorius. [[1853]] m. [[ |
Nuo [[1845]] m. [[Varnių kunigų seminarija|Varnių kunigų seminarijos]] profesorius, nuo [[1850]] m. rektorius. [[1853]] m. [[Rusija|Rusijos]] valdžios apkaltintas [[rus]]ų kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. [[1854]] m. priskirtas [[Vilniaus vyskupija]]i; [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnazijos]] kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. [[1858]] m. titulinis Maksimilianopolio vyskupas ir [[Žemaičių vyskupas]] sufraganas, nuo [[1860]] m. [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinės akademijos]] rektorius. Atsisakęs pasmerkti [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]] [[1865]] m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo [[1866]] m. Žemaičių vyskupijos kurijos [[Kaune]] oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką [[Motiejus Valančius|M. Valančiui]], Rusijos valdžios [[1870]] m. apgyvendintas [[Mintauja|Mintaujoje]] be teisės išvykti. [[1875]] m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. [[1883]] m. paskirtas [[Kujavija|Kujavijos]] ([[Lenkija]]) vyskupu, 1902 m. [[kovo 15]] d. pareigų atsisakė. |
||
Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros [[lietuvių kalba]] spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskui]]. Parašė atsiminimų (neišspausdinti).<ref> {{VLE|III}}, 81 psl. </ref> |
Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros [[lietuvių kalba]] spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskui]]. Parašė atsiminimų (neišspausdinti).<ref> {{VLE|III}}, 81 psl. </ref> |
||
12:44, 8 liepos 2009 versija
Aleksandras Kazimieras Beresnevičius (1823 m. birželio 16 d. Švelniai, Krakių valsčius - 1902 m. birželio 4 d. Vroclavekas) – Lietuvos vyskupas.
Biografija
1845 m. baigė Vilniaus dvasinę akademiją, teologijos magistras. 1847 m. įšventintas kunigu.
Nuo 1845 m. Varnių kunigų seminarijos profesorius, nuo 1850 m. rektorius. 1853 m. Rusijos valdžios apkaltintas rusų kalbos nemokymu atleistas iš pareigų ir perkeltas į Vilnių. 1854 m. priskirtas Vilniaus vyskupijai; Vilniaus gimnazijos kapelionas ir Vilniaus vyskupijos kurijos asesorius. 1858 m. titulinis Maksimilianopolio vyskupas ir Žemaičių vyskupas sufraganas, nuo 1860 m. Sankt Peterburgo dvasinės akademijos rektorius. Atsisakęs pasmerkti 1863 m. sukilimą 1865 m. Rusijos valdžios pašalintas iš pareigų. Nuo 1866 m. Žemaičių vyskupijos kurijos Kaune oficiolas. Įtarus, kad daro įtaką M. Valančiui, Rusijos valdžios 1870 m. apgyvendintas Mintaujoje be teisės išvykti. 1875 m. kapitulos išrinktas Žemaičių vyskupijos administratoriumi. 1883 m. paskirtas Kujavijos (Lenkija) vyskupu, 1902 m. kovo 15 d. pareigų atsisakė.
Rūpinosi lietuviškos spaudos grąžinimu, religinės literatūros lietuvių kalba spausdinimu, švelnino katalikų persekiojimą. Turėjo įtakos A. Baranauskui. Parašė atsiminimų (neišspausdinti).[1]
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Kazimieras Beresnevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 81 psl.