Kvedlinburgas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas [[922]] m. karaliaus [[Henrikas I Paukštininkas|Henriko I]] pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda [[936]] m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame [[1008]]-[[1030]] m. buvo surašyti [[Kvedlinburgo analai]]. Juose pirmą kartą paminėtas [[Lietuvos]] vardas. Aplink [[vienuolynas|vienuolyną]] išsiplėtė gyvenvietė. [[994]] m. karalius [[Otonas III]] Kvedlinburgui suteikė miesto teises. [[X a.]] - [[XI a.]] Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, [[1384]] įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, [[1426]]-[[1477]] m. buvo [[Hanza|Hanzos]] narys. [[1539]] m. miesto gyventojai priėmė [[liuteronai|liuteronybę]]. |
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas [[922]] m. karaliaus [[Henrikas I Paukštininkas|Henriko I]] pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda [[936]] m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame [[1008]]-[[1030]] m. buvo surašyti [[Kvedlinburgo analai]]. Juose pirmą kartą paminėtas [[Lietuva|Lietuvos]] vardas. Aplink [[vienuolynas|vienuolyną]] išsiplėtė gyvenvietė. [[994]] m. karalius [[Otonas III]] Kvedlinburgui suteikė miesto teises. [[X a.]] - [[XI a.]] Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, [[1384]] įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, [[1426]]-[[1477]] m. buvo [[Hanza|Hanzos]] narys. [[1539]] m. miesto gyventojai priėmė [[liuteronai|liuteronybę]]. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
09:19, 8 liepos 2009 versija
Kvedlinburgas vok. Quedlinburg | |
---|---|
Miesto turgaus aikštė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Saksonija-Anhaltas |
Gyventojų | 21 909 |
Plotas | 78,14 km² |
Tankumas | 280 žm./km² |
Pašto kodas | 06484 |
Tel. kodas | 03946 |
Tinklalapis | www.quedlinburg.de |
Kvedlinburgas (vok. Quedlinburg) – miestas Vokietijoje Harco kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Zalės intakas), Saksonijos-Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo. 1994 m. Kvedlinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 m. karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X a. - XI a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426-1477 m. buvo Hanzos narys. 1539 m. miesto gyventojai priėmė liuteronybę.
Architektūra
Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios:
- Romaninė Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta 1070-1129 m., IX a. Karolingų kripta, apie 1320 m. statytas gotikinis choras, portalas
- Šv. Viperto bažnyčia, statyta XII a.
- gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia, statyta 1179 m.
- Šv. Mykolo bažnyčia, statyta apie 1200 m.
- vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus bažnyčia, statyta 1231 m., 1715 m. renovuota
- Šv. Benedikto bažnyčia, statyta 1233 m. – romaninis portalas, barokinė vidaus įranga
- Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas.
Kiti pastatai:
- Ant kalvos - trijų flygelių pilis, statyta XVI a.-XVII a., dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.
- Rotušė statyta 1310 m., renesansinis portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.)
- Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.)
- vaistinė (1615 m.)
- Miesto tarybos būstinė (1690 m.)
- Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga.
- XVI a. - XVIII a. fachverkiniai namai.
Pramonė
Mieste išplėtota farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus.
Nuorodos
UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 535 (anglų k.) • (prancūzų k.) |