Kvedlinburgas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 51°48′0″ š. pl. 11°9′0″ r. ilg. / 51.80000°š. pl. 11.15000°r. ilg. / 51.80000; 11.15000 (Kvedlinburgas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Petriukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas
Eilutė 24: Eilutė 24:


== Istorija ==
== Istorija ==
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas [[922]] m. karaliaus [[Henrikas I Paukštininkas|Henriko I]] pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda [[936]] m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame [[1008]]-[[1030]] m. buvo surašyti [[Kvedlinburgo analai]]. Juose pirmą kartą paminėtas [[Lietuvos]] vardas. Aplink [[vienuolynas|vienuolyną]] išsiplėtė gyvenvietė. [[994]] m. karalius [[Otonas III]] Kvedlinburgui suteikė miesto teises. [[X a.]] - [[XI a.]] Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, [[1384]] įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, [[1426]]-[[1477]] m. buvo [[Hanza|Hanzos]] narys. [[1539]] m. miesto gyventojai priėmė [[liuteronai|liuteronybę]].
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas [[922]] m. karaliaus [[Henrikas I Paukštininkas|Henriko I]] pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda [[936]] m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame [[1008]]-[[1030]] m. buvo surašyti [[Kvedlinburgo analai]]. Juose pirmą kartą paminėtas [[Lietuva|Lietuvos]] vardas. Aplink [[vienuolynas|vienuolyną]] išsiplėtė gyvenvietė. [[994]] m. karalius [[Otonas III]] Kvedlinburgui suteikė miesto teises. [[X a.]] - [[XI a.]] Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, [[1384]] įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, [[1426]]-[[1477]] m. buvo [[Hanza|Hanzos]] narys. [[1539]] m. miesto gyventojai priėmė [[liuteronai|liuteronybę]].


== Architektūra ==
== Architektūra ==

09:19, 8 liepos 2009 versija

Kvedlinburgas
vok. Quedlinburg
            
Miesto turgaus aikštė
Kvedlinburgas
Kvedlinburgas
51°48′0″ š. pl. 11°9′0″ r. ilg. / 51.80000°š. pl. 11.15000°r. ilg. / 51.80000; 11.15000 (Kvedlinburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Saksonija-Anhaltas Saksonija-Anhaltas
Gyventojų (2007) 21 909
Plotas 78,14 km²
Tankumas (2007) 280 žm./km²
Pašto kodas 06484
Tel. kodas 03946
Tinklalapis www.quedlinburg.de

Kvedlinburgas (vok. Quedlinburg) – miestas Vokietijoje Harco kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Zalės intakas), Saksonijos-Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo. 1994 m. Kvedlinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 m. karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 m. įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008-1030 m. buvo surašyti Kvedlinburgo analai. Juose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 m. karalius Otonas III Kvedlinburgui suteikė miesto teises. X a. - XI a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūrinis centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426-1477 m. buvo Hanzos narys. 1539 m. miesto gyventojai priėmė liuteronybę.

Architektūra

Kvedlinburgo pilis, kurioje surašyti Kvedlinburgo analai

Išliko viduramžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios:

  • Romaninė Šv. Servacijaus bažnyčia, statyta 1070-1129 m., IX a. Karolingų kripta, apie 1320 m. statytas gotikinis choras, portalas
  • Šv. Viperto bažnyčia, statyta XII a.
  • gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia, statyta 1179 m.
  • Šv. Mykolo bažnyčia, statyta apie 1200 m.
  • vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus bažnyčia, statyta 1231 m., 1715 m. renovuota
  • Šv. Benedikto bažnyčia, statyta 1233 m. – romaninis portalas, barokinė vidaus įranga
  • Šv. Matildos bažnyčia, statyta 1855 m., architektas Šmidtas.

Kiti pastatai:

  • Ant kalvos - trijų flygelių pilis, statyta XVI a.-XVII a., dab. muziejus, su Šv. Servacijaus bažnyčia ir viduramžių miesto fragmentais. Pasaulio paveldo paminklas nuo 1994 m.
  • Rotušė statyta 1310 m., renesansinis portalas, įrengtas 1619 m., 1900 m. renovuota, su iškilmių sale (atstatyta 1869 m.)
  • Renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564 m.)
  • vaistinė (1615 m.)
  • Miesto tarybos būstinė (1690 m.)
  • Salfeldtų rūmai, statyti 1737 m., dab. kultūrinė įstaiga.
  • XVI a. - XVIII a. fachverkiniai namai.

Pramonė

Mieste išplėtota farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus gamybos pramonė. Veikia kelios statybos įmonės, kurios atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus.

Nuorodos


Šablonas:Link FA