Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: ar:سخرية |
S robotas Pridedama: ko:반어 |
||
Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
[[ja:イロニー]] |
[[ja:イロニー]] |
||
[[ka:ირონია]] |
[[ka:ირონია]] |
||
[[ko:반어]] |
|||
[[lb:Ironie]] |
[[lb:Ironie]] |
||
[[lv:Ironija]] |
[[lv:Ironija]] |
17:08, 7 liepos 2009 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“).