Šeškinės ozas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Konsultantas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
(Jokio skirtumo)

16:39, 10 kovo 2006 versija

Šeškinė ozas - ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.


Geologinis aprašymas

Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) kalvagūbris, kurio matmenys tokie:

  • ilgis - 1160 m,
  • santykinis aukštis - 3-18 m,
  • keteros plotis 3-12 m (vidutinis - 5 m),
  • vidutinis pamato plotis - 50 m,
  • šlaitų nuožulnumas - 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).

Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas žvyras ir įvairiagrūdis smėlis; žvyre yra nemažai riedulių (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo priemolio ar priesmėlio danga.

1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio gręžinio duomenimis, ozo sandara yra tokia:

  • 0-5,2 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m - drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
  • 5,2-6,2 m - smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
  • 6,2-12 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
  • 12-13,5 m - smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.

Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.


Šeškinės ozo kilmė

Manoma, kad Šeškinės ozas atsirado prie 16-18 000 metų, paskutinio pleistoceno ledyno pakraštyje, kai storas ledas dar buvo užėmęs visą pažemėjimą tarp Riešės aukštumos ir dabartinių Šeškinės kalvų. Ozą sudarančių fliuvioglacialinių sąnašų kaupimasis galėjo vykti suaižėjusio (“negyvojo”) ledo stambiame plyšyje-tunelyje ir jo žiotyse. Per šitokią nuosrūvos vietą, atrodo, iš šiaurės į pietus srauniai plūsdamas ir dar įsigrauždamas giliau po ledu, tirpsmo vanduo sunešė, atklojo ne tik žvyrą, smėlį, bet prirideno ir akmenų. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris - Šeškinės ozas. Dabar matosi tik viršutinė ozo dalis, nes apatinė jo pusė lindi žemiau papėdės lygio.


Nuorodos

Šeškinės ozas