Paprastoji avietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: ar, az, kv, lmo, sk, vec Keičiama: ang |
||
| Eilutė 34: | Eilutė 34: | ||
[[an:Chordón]] |
[[an:Chordón]] |
||
[[ang: |
[[ang:Hindberȝe]] |
||
[[ar:توت العليق]] |
|||
[[az:Moruq]] |
|||
[[bat-smg:Avėitė]] |
[[bat-smg:Avėitė]] |
||
[[bg:Малина]] |
[[bg:Малина]] |
||
| Eilutė 54: | Eilutė 56: | ||
[[it:Rubus idaeus]] |
[[it:Rubus idaeus]] |
||
[[ja:ラズベリー]] |
[[ja:ラズベリー]] |
||
[[kv:Ӧмидз]] |
|||
[[lmo:Rubus idaeus]] |
|||
[[nl:Framboos]] |
[[nl:Framboos]] |
||
[[nn:Bringebær]] |
[[nn:Bringebær]] |
||
| Eilutė 62: | Eilutė 66: | ||
[[ru:Малина]] |
[[ru:Малина]] |
||
[[simple:Raspberry]] |
[[simple:Raspberry]] |
||
[[sk:Ostružina malinová]] |
|||
[[sl:Malinjak]] |
[[sl:Malinjak]] |
||
[[sr:Малина]] |
[[sr:Малина]] |
||
| Eilutė 67: | Eilutė 72: | ||
[[tr:Ahududu]] |
[[tr:Ahududu]] |
||
[[uk:Малина]] |
[[uk:Малина]] |
||
[[vec:Łanpon]] |
|||
[[wa:Amponî]] |
[[wa:Amponî]] |
||
[[zh:覆盆子]] |
[[zh:覆盆子]] |
||
20:52, 2 liepos 2009 versija
| Rubus idaeus |
|---|
.jpg) Paprastoji avietė (Rubus idaeus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas. Stiebas status, viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.
Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis.
Išvesta nemažai veislių, kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15-30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.
Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha. Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avetinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[1]
Šaltiniai
- ↑ Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985., 150 psl.
